Naujienos

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybai (LŽŪKT) įgyvendinant tarptautinį projektą „Climate Farm Demo“, į Europoje kuriamą 1500 bandomųjų ūkių tinklą, skirtą klimato kaitos požiūriu pažangiam ūkininkavimui paspartinti, jungiasi 25 Lietuvos augalininkystės ir gyvulininkystės ūkiai. Juose naudodami Europoje pripažintus skaitmeninius įrankius konsultantai vertins šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas ir sudarys kiekvienam pritaikytus emisijų mažinimo planus. Rezultatais bus dalijamasi ūkiuose organizuojamose lauko dienose. 

Tarptautiniame projekte „Climate Farm Demo“ kuriamas 1500 bandomųjų ūkių europinis tinklas. Juose bus demonstruojami pažangūs sprendimai, padedantys ūkiams mažinti žemės ūkio poveikį klimato kaitai. Šio tikslo siekia daugiau kaip 80 organizacijų iš 28 Europos šalių, tarp jų ir LŽŪKT – vienintelė Lietuvai atstovaujanti organizacija.

Projekte, kuris vyks 7 metus, numatytus darbus LŽŪKT rajonų biurų augalininkystės ir gyvulininkystės konsultantai atliks 25-uose augalininkystės bei gyvulininkystės ūkiuose, esančiuose įvairiuose šalies regionuose. Jie teiks nemokamas konsultacijas projekto ūkiams, naudodami Europoje pripažintus skaitmeninius įrankius, vertins kiekvieno ūkio išskiriamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas, rengs individualius emisijų mažinimo planus.

Pirmojo projekto renginio metu kalbėjusi LŽŪKT Inovacijų paramos tarnybos vadovė Lina Žukauskienė akcentavo, kad labai svarbios bus ūkiuose vyksiančios lauko dienos, kuriose projekte dalyvaujantys ūkininkai ir konsultantai dalinsis patirtimi, kaip sekasi įgyvendinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų mažinimo planus.

Atrinktos ŠESD skaičiuoklės 

Norint įvertinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) išmetimą ūkyje ir stebėti emisijų pokyčius, naudojamos skaičiuoklės. Apie tai pranešime kalbėjęs LŽŪKT Inovacijų paramos specialistas dr. Justas Mingaila akcentavo, kad Nacionalinėje klimato kaitos valdymo darbotvarkėje numatyta veikiančią šiltnamio efektą sukeliančių dujų apskaitos ūkiuose sistemą Lietuvoje sukurti iki 2025 m., o šiuo metu viešai prieinamų įrankių, sukurtų arba pritaikytų naudoti Lietuvoje – nėra.

Tuo metu kai kurios kitos Europos valstybės jau sukaupusios pakankamai daug emisijų skaičiavimo praktinių įgūdžių, sukūrusios nemažai skaičiuoklių, kuriomis aplinkos apsaugai neabejingi ūkininkai nemokamai apskaičiuoja emisijas savo ūkiuose. 

Pasak J. Mingailos, pasinaudoję projekte susisteminta informacija apie skaičiuokles, atidžiai jas išanalizavę, LŽŪKT specialistai atrinko optimaliausias Lietuvos sąlygomis: Jungtinėje Karalystėje sukurtą „Cool Farm Tool“, labiau tinkančią augalininkystės ūkiams, ir Prancūzijoje sukurtą „Cap‘2er“, kuri tinkama gyvulininkystės ir mišriems ūkiams. Būtent jas ir naudos LŽŪKT konsultantai, vertindami dujų emisijas kiekviename iš 25 ūkių, sutikusių dalyvauti projekte. 

Emisijos skaičiuojamos pagal šiuos pagrindinius duomenis: dirbamos žemės plotus, jų naudojimo paskirtį, informaciją apie dirvožemį, pasėlius ir gyvulius, sunaudotą kurą, trąšas. „Atlikus emisijų skaičiavimą, ūkininkai gauna programos išanalizuotus duomenis apie jų ūkius, taršiausias ūkininkavimo sritis, o pakeitus vienas ar kitas reikšmes gali pamatyti, kaip keistųsi ūkio emisijos, sudaryti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų mažinimo veiksmų planą“, – sakė J. Mingaila. 

Akcentuota, kad norint įvertinti emisijas   ir   ypač   anglies  kaupimą,  reikia   tikslių duomenų   apie   dirvožemį, kurį ūkininkai gali išsitirti   Lietuvos   žemės   ūkio   konsultavimo   tarnybos laboratorijoje. 

Svarbu prisitaikyti prie klimato kaitos 

„Prisitaikymas prie klimato pokyčių ūkio lygiu yra labai svarbus“, – sakė LŽŪKT Technologinių paslaugų skyriaus vadovas Rimas Magyla. Jis akcentavo svarbiausius prisitaikymo aspektus: tręšimas ir purškimas kintama norma, adaptuotų augalų auginimas, su ekosistema suderinamas drenažas ir lietaus vandens surinkimas, augalų parinkimas pagal subrendimo laiką, pasėlių įvairumas ir sėjomaina, dengiamieji augalai, Min till, No Till technologijos, efektyvus drėkinimas. Gyvulininkystės ūkiuose – gyvulių veisimas siekiant didesnio prisitaikymo ir produktyvumo, ganyklų, gyvulių auginimo sąlygų gerinimas, esamų ir naujų ligų prevencija. 

R. Magyla priminė Nacionalinės klimato kaitos valdymo darbotvarkės nuostatas žemės ūkiui ir tvaraus dirvožemio naudojimo veiksmų planą, kuriuo siekiama mažinti rūgščių dirvožemių plotus ir skatinti žemės ūkio produkcijos gamybos pritaikymą pagal dirvožemio pH;​ išsaugoti ir didinti dirvožemio humusingumą; mažinti dirvožemio taršą;​ užtikrinti kenksmingų organizmų ir ligų kontrolę;​ išsaugoti ir puoselėti dirvožemio biologinę įvairovę;​ plėtoti dirvožemio stebėsenos bei sveikatos valdymo ir vertinimo sistemą įvertinant ekonominius, socialinius ir aplinkosaugos aspektus;​ sutelkti ir įtraukti valstybės institucijas, užtikrinant dirvožemio tvarų puoselėjimą ir užtikrinti informacijos sklaidą, komunikaciją ir žinių atnaujinimą, įtraukiant mokslo ir studijų  bei konsultavimo institucijas.​ 

Taip pat akcentuoti svarbiausi sveiko dirvožemio principai: dirvožemio trikdymo mažinimas, pasėlių įvairovės didinimas, dirva, padengta augalais, gyvos šaknys, išlaikytos ištisus metus, integruota gyvulininkystė ir kiti. 

Renginio diskusijose akcentuota, kad klimato kaitos problemos aktualios visam pasauliui. Europos šalys ėmėsi iniciatyvos. Neutralia emisijoms ES nusibrėžusi tapti iki 2050 metų. 

Pasak LŽŪKT direktoriaus pavaduotojo Rimtauto Petraičio, Europos Sąjunga pateikia gaires, o visi procesai turi vykti nacionaliniu mastu. Lietuvos veiksmai numatyti „Nacionalinės energetikos ir klimato kaitos priemonių plane“. 

Akcentuota, kad žemės ūkis ir miškininkystė yra tos veiklos sritys, kurios ne tik skleidžia ŠESD, bet ir neutralizuoja. Ūkininkai jau dabar naudoja įvairias šių dujų mažinimo priemones: nearimė žemdirbystė, tarpiniai pasėliai, išmaniosios technologijos, dirvožemio tyrimai, tręšimo planavimas ypač kintamosiomis normomis,  ekologinis ūkininkavimas ir kt., kurias naudodami kartais net nežino apie jų naudą klimatui. 

Įgyvendinant projektą „Climate Farm Demo“, neabejotinai bus daugiau sužinota ir atsakyta į klausimus: kas yra ŠESD? Iš kur jos atsiranda? Kas daugiausiai jų gamina? Taip pat konsultuojantis bus atrastos tinkamiausios ūkiui technologijos, didinančios ekonominę naudą ir mažinančios poveikį klimatui.

 Autorė Jolanta Dalia Abarienė

Egidijaus Vilkevičiaus nuotraukos

Renginio videoreportažas