Naujienos

Rugpjūčio 23-iąją Lietuvą užplūdo motociklų gaudesys – startavo intelektualusis „Ryterna Modul Mototourism Rally 2025“. Tai ne greičio, o smalsumo ir žinių iššūkis – kiek įdomiau pažinsi savo kraštą, tiek daugiau patirsi. Kiekvienas organizatorių numatytas sustojimas tampa nauja istorija, kviečiančia pažinti Lietuvos kultūrą, paveldą ir žmones. Viena iš stotelių – Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba (LŽŪKT).

Ralio dalyviai turėjo progą įsitikinti, kad žemdirbystė – tai gyva tradicija, nuolat atsinaujinanti ir žvelgianti į ateitį. Čia jų laukė ne tik pažintis su mūsų veikla, bet ir užduotys, atskleidusios, takoskyrą tarp ankstesnio ir šiuolaikinio žemės ūkio – modernaus, grįstu žiniomis bei technologijomis.

Motociklininkai LŽŪKT stotelėje atrado:

• Pažangų požiūrį į žemės ūkį – kaip mokslas, inovacijos ir patirtis padeda kurti darnų rytojų.
• Netikėtą užduotį – kultūrinį bei praktinį iššūkį, patikrinusį komandų sumanumą ir atidumą. Beje, LŽŪKT įsikūrusi istorinę vertę turinčiuose pastatuose (***).
• Šiltą priėmimą – juk kiekvienas keliautojas išvyksta praturtėjęs žiniomis ir geromis emocijomis.

LŽŪKT – daugiau nei konsultacijos. Jau daugiau nei tris dešimtmečius padedame šalies ūkininkams diegti inovacijas, siekti tvarumo ir kurti konkurencingą žemės ūkį. Mūsų centrinė buveinė įsikūrusi Akademijos miestelyje (Kėdainių r.), o 46 rajonų ir savivaldybių biuruose dirba per 400 specialistų. Jie teikia kompleksines finansinės apskaitos, verslo ekonomikos, augalininkystės, gyvulininkystės, miškininkystės, tiksliojo ūkininkavimo ir laboratorijos, darbų saugos ir priešgaisrinės saugos paslaugas, konsultuoja bei rengia mokymus.

Mūsų misija – stiprinti žemdirbių žinias, didinti ūkių konkurencingumą ir skatinti tvarų išteklių naudojimą. Todėl mūsų stotelė šiame ralyje buvo daugiau nei paprastas sustojimas – tai susitikimas su gyva Lietuvos žemės ūkio istorija ir ateities vizija.

„Ryterna Modul Mototourism Rally“ – misija Lietuva

Toks intelektualus, kultūrinis, pažintinis mototuristinis ralis rengiamas nuo 2011 metų. Dalyviai visų tipų motociklais važiuoja komandomis po 2–5 motociklus iš bet kurio pačių pasirinkto taško. Ralio starto metu kiekviena komanda gauna Užduočių knygą. Joje pateikiami per 30+ lankytinų Lietuvos kultūros ir istorijos punktų (objektų), kuriuos numatė organizatoriai. Kiekviena komanda formuoja savo maršrutą ir siekia per 12 valandų aplankyti kuo daugiau objektų, juose atlikti užduotis ir gauti už tai taškus. Komanda, surinkusi daugiausiai taškų, laimi.

Šiemet finišas numatytas Kaune, prie S. Dariaus ir S. Girėno paminklo. Visi Kaune finišavę dalyviai sulaukė šventinio priėmimo, o už kultūringiausią maršrutą buvo apdovanoti simbolinėmis dovanėlėmis, diplomais.

Apie renginio idėją ir istoriją daugiau sužinosite čia.

***

Istorijos vingiais: apie žemės ūkio mokslo užuomazgas ir LŽŪKT Silosą bei Žvėryną

Jei turėsite dar šiek tiek laiko ir jums įdomi Lietuvos sodybų istorija, norite, sužinoti kada, kur ir kaip Lietuvoje susiformavo žemės ūkio mokslo užuomazgos ir kokią istorinę vertę turi LŽŪKT pastatai, kviečiame paskaityti Ryto Tamašausko – mūsų kraštiečio, nusipelniusio Lietuvos kraštotyrininko, mokytojo lituanisto – knygą „Akademijos sodyba: ekskursijos gidas“. Keletas ištraukų.

DOTNUVOS VIDURINĖ ŽEMĖS ŪKIO MOKYKLA. 1900 m. rudenį buvo įkurta Kauno gub. Žemės ūkio draugija, tarp pirmųjų ir ilgamečių draugijos tarybos narių buvo ir dvarininkai Antanas Chrapovickis ir Jonas Gružauskas iš Gudžiūnų apylinkės. 1911 m. Dotnuvos dvare įkurta žemės ūkio mokykla, oficialiai vadinta Kauno statssekretoriaus Piotro Stolypino vidurinė žemės ūkio mokykla.

DOTNUVOS ŽEMĖS ŪKIO TECHNIKUMAS. 1919–1927 m. Dotnuvos dvare veikė Dotnuvos žemės ūkio technikumas (1919–1922 m. vadinta Dotnuvos žemės ūkio ir miškų mokykla, 1922 m. atidarytas kultūrtechnikų skyrius; išleido 139 agronomus). Kai kurie edukologijos istorikai mokyklą laiko profesinio mokymo Lietuvoje pradininke.

ŽEMĖS ŪKIO AKADEMIJA. 1924 m. valstybinio Dotnuvos dvaro sodyboje įkurta aukštoji mokykla – ŽŪA, veikusi iki 1947 m., gyvenvietei paliktas Akademijos vardas. 1924 m. spalio 15 d. iškilmingoje aukštosios mokyklos atidarymo šventėje tarp svečių buvo ir Seimo pirmininkas, laikinai einantis prezidento pareigas, Justinas Staugaitis (1866–1943) – 1918-ųjų Nepriklausomybės akto signataras. Ši diena laikoma ŽŪA veiklos pradžia. To meto Lietuvoje išskirtinis buvo studentų ir dėstytojų miestelis, susiformavęs kaime.

LŽŪKT Silosas ir Žvėrynas

Pastatai, kuriuose dabar įsikūrusi LŽŪKT, anksčiau vadinosi Namų ūkio sekcijos pastatai. ŽŪA dėstytojas, kunigas Fabijonas Kemėšis 1927 m. pasiūlė koreguoti aukštosios mokyklos profilį, kad galėtų gausiau studijuoti merginos. 1930 m. įkurta Namų ūkio sekcija (fakultetas), rengusi diplomuotas agronomes. 1930–1931 m. pastatyti specialūs du dviaukščiai mūriniai pastatai (dabar – Stoties g. 3 ir 5). 1943 m. įrengta vokiečių karo ligoninė.

Taigi, kokia pastato, esančio Stoties g. 3, istorija? Mūrinis triaukštis (apatinis aukštas – pusiau žemėje) pastatas. Betono pamatai, plytų sienos tinkuotos, betoniniai laiptai. Į pagrindinį įėjimą veda dvipusiai laiptai, atskirti tinkuota sienute su arkine anga.

XX a. tarpukario laikotarpio architektūra su funkcionalizmo stiliaus bruožais. Pusrūsyje veikė mokomoji skalbykla, pirmajame aukšte gyveno dėstytojai, antrajame aukšte buvo bendrabutis. 1932 m. periodikoje užrašyti pastato pavadinimai – Silosas, Silusas (galbūt dėl pastato formos), Lopšelis (galbūt dėl to, kad buvo pirmakursių studenčių bendrabutis). Iki šiol tebevadinama Silosu. Sovietmečiu buvo gyvenamasis bendrabučio tipo namas, 1990 m. kapitaliai remontuotas. 1998 m. pastatą įsigijusi LŽŪKT įrengė Svečių namus.

O ką atskleis pastatas Stoties g. 5? Pastatytas kooperavus ŽŪA ir Žemės ūkio ministerijos lėšas. 1930 m. spalio 15 d. pašventino kunigas, ŽŪA profesorius Fabijonas Kemėšis, iškilmėse dalyvavo žemės ūkio ministras Jonas Pranas Aleksa. Memorialinėje lentoje esantis įrašas: PASTATAS PASTATYTAS 1930 METAIS / LIETUVOS ŽEMĖS ŪKIO AKADEMIJOS / REKTORIAUS / PROFESORIAUS JUOZO TONKŪNO / INICIATYVA.

Mūrinis trijų aukštų (pirmasis aukštas pusiau žemėje) pastatas, tinkuotas. Betono pamatai, plytų sienos, betoniniai laiptai. Pagrindinis įėjimas su plačiais laiptais išorėje ir tambūre, įėjimo tęsinyje pagrindinė laiptinė su pusapskritiminio formos aikštele; abipus laiptų stovi dekoratyviniai skrituliai. Fasado antrajame aukšte yra balkonas. Architektas V. Putas. XX a. tarpukario laikotarpio architektūra su klasicizmo, funkcionalizmo stiliaus bruožais.

Pusrūsyje buvo katilinė, maisto sandėliukai, sargo kambarys, Namų ūkio sekcijos (fakulteto) studenčių mokymui skirta virtuvė, kepykla. Pirmajame aukšte buvo rankdarbių klasės, raštinė, pagalbinės patalpos. Antrajame aukšte buvo auditorijos, skaitykla, studenčių bendrabutis ir svečių kambarys.

1932 m. periodikoje užrašytas pastato pavadinimas – Žvėrynas, nes apie merginoms skirtus pastatus zuidavę studentai vyrai (jie į pastatą nebuvo įleidžiami), būdavę daug triukšmo, klegesio. Iki šiol tebevadinama Žvėrynu.

Beje, tarp namų Nr. 3 (Silosas) ir Nr. 5 (Žvėrynas), 1922 m. užveistas 1,5 ha miškmedžių daigynas, pasodintas mokymo ir praktikos tikslais. Technikumo auklėtiniai, atlikdami praktiką, 1927 m. suskaičiuodavę iki 46 medžių veislių. Miško daigynas buvo iki 1930 m. statybų.

Sovietmečiu buvusiame Namų ūkio sekcijos pastate veikė Selekcijos stotis, kurį laiką čia buvo ir keliolika vidurinės mokyklos klasių. Čia 1950–1957 m. Akademijoje buvo Dotnuvos vidurinė žemės ūkio mokykla kolūkių vadovaujantiems kadrams rengti. 1957 m. įkurta žemės ūkio valdymo mokykla, 1962–1966 m. veikė respublikinė vienmetė kolūkių ir tarybinių ūkių vadovaujančių kadrų rengimo mokykla. Čia yra Dotnuvos agrometeorologijos stoties centras, buvo Dotnuvos sėklų tyrimo punktas. 1993 m. Akademijoje įkurta LŽŪKT.