Naujienos

Mėsinių galvijų augintojai gegužės 31 d., 10 val., rinkosi į Konsultavimo tarnybos mokymo centrą „Agroakademija, kuriame buvo organizuota lauko diena „ Inovatyvių sėklinimo technologijų taikymas mėsinėje galvijininkystėje“.

Gyvulių reprodukcinių savybių maksimalus panaudojimas išlieka vienas aktualiausių uždavinių gyvulininkystės ūkiuose. Nuo to priklauso ūkio ekonominis pelningumas, veisimo programų ir bandos reprodukcijos rodikliai. Netinkamas rujų nustatytas – viena pagrindinių problemų.

Daugelis mėsinių galvijų augintojų sako: yra bulius bandoje, todėl viskas susitvarko. Deja, toli gražu taip nėra. Todėl labai svarbu laiku nustatyti rujas ir tikslingai sėklinti, kad per metus tikrai bandoje sulauktume veršelio. Laiku pastebėti rują naudojamos įvairios skaitmeninės sistemos. Žinoma, tai kainuoja, papildomas darbas, bet atsiperkantis, kaip teigė pranešėjai.

Renginyje patirtimi dalijosi ir pranešimus skaitė Inga Merkelytė, LSMU Gyvulininkystės instituto doktorantė, dr. Rasa Nainienė,  LSMU Gyvulininkystės instituto vyresn. mokslo darbuotoja, ir Vytas Gudaitis, LŽŪKT Tiksliojo ūkininkavimo paslaugų ir kompetencijų centro gyvulininkystės ekspertas.

Kaip palengvinti rujos nustatymą?

Galvijų veisimui gali būti pasirenkamas natūralus kergimas arba dirbtinis sėklinimas. Taikant pastarąjį, pasak I. Merkelytės, iškyla tam tikrų sunkumų, pvz.: dažnos tylios rujos, sunkesnis gyvulių manipuliavimas, dažnas užsitęsęs periodas po apsiveršiavimo, netikslus rujos nustatymas ir kt. Mėsinėms žindenėms karvėms lytinis cikliškumas sugrįžta paprastai po 30–60 parų po apsiveršiavimo. Vis tik, lytinio ciklo trukmei įtakos turi daug faktorių: gyvulio amžius, laktacija, laikymo sąlygos ir būdas, gyvulio sveikatingumas, individualios savybės.

I. Merkelytės teigimu, geriausiai ruja nustatoma, kai gyvuliai stebimi kelis kartus (bent du kartus) per dieną. Ankstyvas  rytas (auštant) ir vėlyvas vakaras (pradedant temti) yra geriausias laikas rujai stebėti. Praktika rodo, kad ruja dažniausiai pasireiškia naktį, tarp vidurnakčio ir 6 val. ryto. Šėrimo metu rujos geriau nenustatinėti, nes gyvuliai yra aktyvesni dėl šėrimo instinkto.

Kad ruja būtų nustatoma kuo tiksliau, ūkyje labai naudinga įsidiegti skaitmenizuotas rujų nustatymo sistemas. Tai padėtų nustatyti ir sudaryti tinkamiausius atskirų galvijų veislių sėklinimo ir veršiavimosi laiko nustatymo algoritmus, karvių rujas po apsiveršiavimo. Tokiu būdu yra sutrumpinamas laiko intervalas tarp apsiveršiavimo ir sėklinimo. Karvėms apsivaisinus veisimo sezono pradžioje, jos ir veršiuosis veršiavimo sezono pradžioje, todėl pasiruošti kitam veisimo sezonui turima daugiau laiko, o nujunkomas veršelis būna didesnio svorio.

„Dėl efektyvesnio rujų nustatymo pagerėtų galvijų bandų reprodukcijos efektyvumas, nes rujų nustatymo sistema sumažintų darbo sąnaudas (palyginus su rujų nustatymo stebėjimu), o platesnis sėklinimo naudojimas paspartintų genetinį progresą bandose (palyginus su kergimu), be to, objektyviau ir tiksliau būtų nustatomos telyčių rujos, todėl jos anksčiau būtų pradėtos naudoti veisime, padidėtų atvestų veršelių skaičius, tenkantis vienai karvei, sutrumpėtų karvių po apsiveršiavimo nerujojimo periodas bei laiko intervalas tarp apsiveršiavimų, pagerėtų karvių sveikatingumas ir gerovė (mažiau streso)“, – skaitmenizuotų rujų stebėjimo sistemų privalumus vardijo I. Merkelytė.

Mokslininkė pristatė SmaXtec monitoringo sistemą. Elektroninis boliusas, sveriantis 210 g, įdedamas į karvės (minimalus gyvūno svoris boliuso įterpimui – 300 kg) didįjį prieskrandį. Dėl savo paties svorio boliusas išsilaiko tinklainyje nejudėdamas. Matavimo duomenys boliuse fiksuojami 50 parų ir automatiškai perskaitomi, perduodami SmaXtec stotims (10–30 metrų). Duomenys fiksuojami  kas 10 minučių ir išsaugomi visam laikui – tai suteikia galimybę stebėti ir sudaryti paros kitimų kreives bei stebėti pakitimus, variacijas, taip pat būsenų nuoseklumą. Boliusams energija gaunama ir baterijų, kurios tarnauja 4–5 metus (baterijos negali būti pakeistos).

Anot I. Merkelytės, procedūra nesudėtinga ir galvijui neskausminga, grietai atliekama. Boliusas karvei įdedamas su specialiu įrankiu, kuris taip pat naudojamas į prieskrandį įdedant ir papildų preparatus. Ne visuomet reikalinga ir veterinaro pagalba. Jei ūkininkas turi fiksavimo stakles, šią procedūrą gali atlikti ir pats.

Kadangi boliusai yra karvės viduje, papildomi įrenginiai (pėdometrai, antkakaliai ir kt.) nereikalingi, nėra rizikos prarasti šiuos įrenginius ar gyvuliams susižeisti. Boliusas karvės skrandyje yra iki gyvenimo pabaigos. Jo baterija veikia 5 metus. Jei karvė po penkmečio dar gyva, galima įdėti antrą boliusą. Jei taip nutinka, kad jį  įdėjus karvė išvežama į skerdyklą, jį, susitarus su skerdykla, galima pasiimti ir naudoti kitai karvei.

Daugiau skaitykite agroakademija.lt