Naujienos

Lietuvai įgyvendinant Žaliąjį Europos Sąjungos kursą, didelis dėmesys bus skiriamas aplikos taršai, augalams reikalingų maisto medžiagų nuostoliams, oro, dirvožemio bei vandens užterštumui mažinti. Dirvožemio organinių medžiagų didinimas, ŠESD dujų emisijos mažinimas bus vieni kertinių uždavinių.

Dirvožemio humusas sudaro pagrindinę dirvožemio organinių medžiagų dalį. Jis yra ne tik augalų maisto medžiagų šaltinis, dar gerina dirvožemio struktūringumą, mažina drėgmės garavimą iš dirvožemio bei cheminių elementų išsiplovimą į gruntinius ar drenažo vandenis.

Beveik trys ketvirtadaliai Lietuvos laukų mineralinių dirvožemių yra mažo ir vidutinio humusingumo

LAMMC ATL mokslo darbuotojų 2015 metais išleistoje monografijoje „Inovatyvūs dirvotyros ir agrochemijos mokslo sprendimai“ pateikiami duomenys, jog beveik trys ketvirtadaliai (73,8 %) šalies laukų mineralinių dirvožemių yra mažo (32,9 %) ir vidutinio (40,9 %) humusingumo. Humusingų dirvožemių yra 17,7 %, didelio humusingumo – 7,2 %, o labai mažo humusingumo – 1,3 %. Humusingiausios yra Vidurio Lietuvos dirvos. Čia labai mažo ir mažo humusingumo dirvožemių yra 0,2 %, o didelio ir labai didelio – 32,9 %. Daugiausia yra vidutinio humusingumo plotų, kurie užima 47 %. Vakarų Lietuvoje labai mažo ir mažo humusingumo dirvožemių yra daugiau nei trečdalis, atitinkamai 1,5 % ir 33 %, humusingų – 27 %, o vidutinio humusingumo – 38,5 %. Skurdžiausi humusu dirvožemiai yra yra Rytų Lietuvoje. Čia vyrauja labai mažo ir mažo humusingumo dirvožemiai (atitinkamai 7,5 % ir 66,0 %), vidutinio humusingumo yra 19,0 %, humusingų – 4,0 %, labai humusingų – 3,5 % tirto ploto. Lygumose vyraujančiuose balkšvažemiuose, išplautžemiuose bei rudžemiuose humuso yra vidutiniškai 2,5–2,9 %, aukštesnėse vietose ir kalvose esančiuose dirvožemiuose jo kiekis nesiekia 2 %. Mažiausiai humuso yra eroduotuose dirvožemiuose – 0,6–1,4 %.

Daugiau skaitykite čia