Naujienos

Neskaičiuosi – naudos nepamatuosi: apie ūkinės sėklos tyrimą

  2024-09-11

Prasta sėklų kokybė ar neteisingai parinkta išsėjimo norma turi neigiamos įtakos visam sezono darbui ir ūkio finansams. Kaip įsitikti turimos sėklos ūkine verte?

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba (LŽŪKT) rudens sezoną pasitinka žemdirbiams pasiūlydama naują paslaugą – sėklų daigumo tyrimą pagal vokišką technologiją greitai ir aiškiai.

Įstaigos laboratorijoje vos per kelias dienas galima sužinoti turimos ar perkamos ūkinės sėklos daigumą ir dygimo energiją, deformuotas šaknis ar mirusias sėklas: kviečių, kvietrugių, rugių, miežių, avižų, pupų, žirnių, sojų, rapsų, garstyčių, aliejinių ridikų ir saulėgrąžų.

Vienas svarbiausių agrotechnikos veiksnių

Kokybiškos sėklinės medžiagos naudojimas ūkyje yra vienas svarbiausių agrotechnikos veiksnių, padedančių didinti augalų derlingumą minimaliomis sąnaudomis. Savo ruoštu sėklos kokybei svarbūs šie rodikliai: daigumas, dygimo energija, drėgmė, 1000-čio grūdų masė, sėklos ūkinė vertė, ligotumas bei užsikrėtimas kenkėjais.

„Netinkamai paruošę sėklą, galime netekti iki 15 proc. derliaus. Sėklinė medžiaga turėtų būti išvalyta ir vienodo dydžio. Žinoma, smulkesni grūdai taip pat sudygs, bet tokie augalai prasčiau krūmijasi, esant nepalankioms oro sąlygoms daugiau stresuoja, todėl būna labiau ligoti ir sunkiau konkuruoja su piktžolėmis,“ – sako Giedrė Masliukovienė, LŽŪKT vyriausioji augalininkystės specialistė.

Dažniausiai su sėkla plintančios ligos: kietosios kūlės – žieminiams kviečiams; pavasarinis pelėsis (Microdochium spp.) – žieminiams javams; Microdochium pašaknio puviniai – visiems javams; Fusarium pašaknio puviniai – visiems javams; Bipolaris sorokiniana pašaknio puviniai – visiems javams, ypač miežiams.

„Siekiant suformuoti tolygų ir tinkamo tankumo pasėlį, sėklos sėjos normą tikslinga pasiskaičiuoti pagal sėklos kokybinius parametrus. Visų pirma, reikia apsiskaičiuoti ūkinę vertę. Šį darbą galime atlikti tik tuomet, kai žinome turimų sėklų švarumą bei daigumą,“ – primena G. Masliukovienė.

Daugiau skaitykite www.agroakademija.lt