ES šalyse, įgyvendinant bendrąją žemės ūkio politiką, nuolat stebima žemės ūkio padėtis, vykdomas ūkininkų veiklos ekonominės ir finansinės būklės monitoringas. Tai padeda daryti ŪADT – ES šalyse unifikuota informacinė sistema, atspindinti prekinę produkciją gaminančių ūkių veiklą. Kiekviena ES valstybė narė, tarp jų ir Lietuva, privalo teikti informaciją į ŪADT.
Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba parenka respondentinius ūkius ir perduoda duomenis Lietuvos agrarinės ekonomikos institutui. Respondentinių ūkių duomenys nagrinėjami pagal skirtingas ūkininkavimo formas: ūkio ekonominį dydį, žemės kokybę, apskritis, mažiau palankias ūkininkauti vietoves. Keičiantis žemės ūkio politikai, tai leidžia palyginti atskirų grupių ūkinės veiklos gamybinius ir finansinius rezultatus, numatyti jų vystymosi tendencijas, priimti atitinkamus sprendimus.
Žemės ūkio gamintojai duomenis į ŪADT teikia savanoriškai. ES reglamentuose akcentuojamas duomenų konfidencialumas. Informacija, susijusi su atskiro ūkio veikla, neskelbiama.
Apibendrinti 33 Panevėžio r. respondentinių ūkių duomenys
Panevėžio r. biuro konsultantės už 2017 m. į ŪADT pateikė 33 respondentinių ūkių duomenis. Iš jų 23 ūkiai užsiėmė tik augalininkyste, likę 10 – gyvulininkyste arba buvo mišrūs.
Panevėžio r. respondentiniuose ūkiuose 2017 m. pasiektą vidutinį derlingumą lyginant su Lietuvos respondentinių ūkių 2017 m. derlingumu, pastebėta, kad didžiausias teigiamas atotrūkis nuo šalies vidurkio yra žirnių, kurių derlius net 12,65 proc. didesnis už vidutinį, pasiektą Lietuvos respondentiniuose ūkiuose.
Žieminių kviečių vidutinis derlingumas 2017 m. Panevėžio r. ūkiuose, palyginti su šalies vidurkiu 2017 m., buvo 0,346 proc. mažesnis nei šalies vidurkis, o žieminių rapsų derlingumas net 11,94 proc. mažesnis už vidutinį Lietuvos respondentiniuose ūkiuose pasiektą derlingumą. Galima daryti prielaidą, kad augintų kultūrinių augalų derlingumą daugiausia veikė klimato sąlygos (ypač nuimant derlių), tręšimo ir augalų apsaugos priemonių naudojimas ūkiuose, žemės našumas.
1 pav. Panevėžio r. ūkiuose augintų žemės ūkio augalų derlingumas, t/ha
2 pav. Vidutinis primilžis iš vienos karvės Panevėžio r., t
Panevėžio r. 2017 m. primilžis iš vienos karvės buvo 4,68 t, tai tik 0,2 proc. didesnis nei vidutinis Lietuvos respondentiniuose ūkiuose (2 pav.). Lyginant 2016 m. ir 2017 m. primilžį Panevėžio r., matyti, kad 2017 m. jis sumažėjo 3,7 procento. Tokiems rezultatams įtakos turėjo tai, kad į tyrimą pateko smulkūs pieno ūkiai.
Analizuoti ūkių veiklos efektyvumo rodikliai
Analizuojant ūkių veiklos efektyvumo rodiklius apskaičiuotas grynasis pelningumo rodiklis rodo, kiek 1 pardavimo eurui tenka grynojo pelno. Vadinasi Panevėžio r. ūkininkai 2017 m. iš 1 uždirbto euro gavo 0,28 Eur grynojo pelno, kai Lietuvos respondentiniai ūkiai jo gavo vidutiniškai 0,38 Eur. Vadinasi dauguma ūkių 2017 m. veiklą vykdė pelningai ir stabiliai, buvo ekonomiškai gyvybingi.
3 pav. Grynojo pelningumo rodiklis Panevėžio r., koef.
Panevėžio r. biuro ekonomikos konsultantė Ingrida Lotfi
Naudinga vaizdo informacija
ŪADT – tvariam Europos žemės ūkio ir kaimo vietovių vystymuisi
© 2024 LŽŪKT
Visos teisės saugomos
Šioje interneto svetainėje pateiktą tekstinę
ir grafinę informaciją, videomedžiagą
naudoti kituose kūriniuose, kopijuoti,
platinti ir atgaminti be išankstinio
VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo
tarnybos leidimo griežtai draudžiama.
Mūsų svetainė naudoja slapukus (angl. cookies). Šie slapukai naudojami statistikos ir rinkodaros tikslais.
Jei Jūs sutinkate, kad šiems tikslams būtų naudojami slapukai, spauskite „Sutinku“ ir toliau naudokitės svetaine.
Kad veiktų užklausos forma, naudojame sistemą „Google ReCaptcha“, kuri padeda atskirti jus nuo interneto robotų, kurie siunčia brukalus (angl. spam) ir panašaus tipo informaciją.
Taigi, kad šios užklausos forma užtikrintai veiktų, jūs turite pažymėti „Sutinku su našumo slapukais“.
Jūs galite pasirinkti, kuriuos slapukus leidžiate naudoti.
Plačiau apie slapukų ir privatumo politiką.
Funkciniai slapukai (būtini)Šie slapukai yra būtini, kad veiktų svetainė, ir negali būti išjungti. Šie slapukai nesaugo jokių duomenų, pagal kuriuos būtų galima jus asmeniškai atpažinti, ir yra ištrinami išėjus iš svetainės. |
|
Našumo slapukaiŠie slapukai leidžia apskaičiuoti, kaip dažnai lankomasi svetainėje, ir nustatyti duomenų srauto šaltinius – tik turėdami tokią informaciją galėsime patobulinti svetainės veikimą. Jie padeda mums atskirti, kurie puslapiai yra populiariausi, ir matyti, kaip vartotojai naudojasi svetaine. Tam mes naudojamės „Google Analytics“ statistikos sistema. Surinktos informacijos neplatiname. Surinkta informacija yra visiškai anonimiška ir tiesiogiai jūsų neidentifikuoja. |
|
Reklaminiai slapukaiŠie slapukai yra naudojami trečiųjų šalių, kad būtų galima pateikti reklamą, atitinkančią jūsų poreikius. Mes naudojame slapukus, kurie padeda rinkti informaciją apie jūsų veiksmus internete ir leidžia sužinoti, kuo jūs domitės, taigi galime pateikti tik Jus dominančią reklamą. Jeigu nesutinkate, kad jums rodytume reklamą, palikite šį langelį nepažymėtą. |