Naujienos

Neatsiejama maisto grandinės dalis yra pašarai. Būtent nuo jų saugos ir kokybės tiesiogiai priklauso gyvūnų sveikata, jų produktyvumas ir galutinis gyvūninės kilmės maisto, pasiekiančio vartotojų stalą, saugumas. Kokios medžiagos ir veiksniai paverčia gyvulių pašarą grėsme visai maisto grandinei?

Saugus pašaras – tai toks pašaras, kuris, naudojamas pagal gamintojo nurodymus arba įprastai tikėtinas sąlygas, nekelia jokios rizikos arba neviršija teisės aktais nustatytos leistinos rizikos gyvūnų ir žmonių, turinčių sąlytį su pašarais, sveikatai, sako Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) specialistai.

Vertinant pašaro saugumą, atsižvelgiama į:

• pašaro sudėtį, pakuotę, ženklinimą ir gamybos procesą;
• sąveiką su kitais pašarais, jei jie naudojami kartu;
• naudotojui teikiamą informaciją – instrukcijas, gamintojo nurodymusir kitą reikiamą informaciją;
• galimą poveikį jautriems gyvūnams;
• laikymo sąlygas ir galiojimo laiką.

Pašaras laikomas nesaugiu, jei nustatoma, kad jame yra:

• neautorizuotų pašarų priedų arba viršijamas didžiausias autorizuotų pašarų priedų leistinas kiekis gyvūnams, kuriems skirtas pašaras;
• viršijama didžiausia leistina koncentracija nepageidaujamų medžiagų (pvz., pesticidų, sunkiųjų metalų ir kt.);
• didesnis nei leistinas genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) kiekis;
• neleistinų / draudžiamų medžiagų (pvz., antibiotikų, pašarams neskirtų medžiagų ir kt.);
• pašalinių ir kitų pavojingų medžiagų (pvz., svetimkūnių);
• arba nustatoma, kad produktas sugedęs ar bet kokias kitas priežastis, dėl kurių pašaras netinkamas gyvūnams šerti ar pašarams gaminti ir tiekti rinkai, turi neigiamą poveikį aplinkai, žmonių ar gyvūnų sveikatai.

Nors pašarų ūkio subjektai privalo užtikrinti pašarų saugą visais pašarų tvarkymo (pašarų gamybos, ruošimo, perdirbimo, pakavimo, laikymo, saugojimo, gabenimo, paskirstymo, tiekimo, pateikimo parduoti, pardavimo, naudojimo)etapais pasitaiko atvejų, kai nesaugūs pašarai vis tiek patenka į rinką.

Pagal Skubių pranešimų apie maistą ir pašarus sistemos (RASFF) duomenis, Lietuvoje 2022 m. buvo registruotas 31 pranešimas dėl nesaugių pašarų, 2023 m. – 26, 2024 m. – 33, o 2025 m. per sausio – spalio mėn. nustatyta 16 atvejų.

Dažniausi pažeidimai:

• mikrobinė tarša: salmonelės, per didelis enterobakterijų skaičius ir kt.
• viršytas didžiausias leistinas medžiagų kiekis: per dideli mikroelementų (vario, cinko, seleno), sunkiųjų metalų (arseno, švino, gyvsidabrio) kiekiai. Taip pat fiksuoti atvejai, kai viršyti mikotoksinų (ochratoksino A), žalingų botaninių priemaišų (Ambrosia spp.) kiekiai, didesni nei leistini kokcidiostatikų, THC (tetrahidrokanabinolio) kiekiai ir kt.
• neleistinos (draudžiamos) medžiagos: neautorizuoti pašarų priedai, sausumos gyvūnų dalelės (atrajotojų DNR), pašarams gaminti neskirtos medžiagos (pvz., techninės paskirties sojų aliejus, techninės paskirties glicerolis, techninis vario (II) sulfato pentahidratas, elnio ragai, kurie buvo rasti/numesti gamtoje ir yra nelaikomi šalutiniais gyvūniniais produktais), vaistinės medžiagos (flubendazolas, chloramfenikolis);
• kryžminė tarša: kokcidiostatikų kiekiai, viršijantys leistinas pernešamumo ribas.
• kenkėjai: vabzdžių lervos, aruodiniai kenkėjai.
• svetimkūniai: metalo, plastiko dalelės.

Daugiau skaitykite www.agroakademija.lt