Naujienos

Kovo 21-oji – Pasaulinė miško diena. Ta proga daugiau sužinoti apie miškus, miškininko darbą į Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybą atvyko Lietuvos sporto universiteto Kėdainių „Aušros” progimnazijos moksleiviai. Su jais bendravo Miškininkystės paslaugų biuro specialistai.

Kaip atrodo mūsų miškai, ką veikia Lietuvos miškininkai? – klausimai, į kuriuos mokiniams atsakė Miškininkystės paslaugų biuro specialistas Benas Švedas.

„Jau greitai bus galima stebėti, kaip pradės busti visi medžiai Jų laja, kaip viena didelė chemijos laboratorija. Medis geba į save traukti šviesą, šilumą, energiją. Iš oro pasiimti anglies dvideginį. Jo daugėja, todėl labai svarbu, kad medžiai jį susiurbia“, – vaizdžiai pasakojo Benas.

Su vaikais diskutuota apie tai, kaip atsiranda miškas, kokie medžiai Lietuvos miškuose dažniausi. Mokiniai vardijo pušį, eglę. Iš dažniausiai augančių sunkiau buvo atpažinti drebulę ir juodalksnį.

Vaikams įdomu buvo išgirsti, kaip renkamos ir saugomos medžių sėklos, auginami ir sodinami sodinukai. „Miškininkai surenka kankorėžius. Jie išaižomi, sėklytės surūšiuojamos, uždedamos etiketės ir sudedamos į saugyklas. Medžiai dera ne kiekvienais metais, o sodinti norim kiekvienais, todėl reikia atsargų. Jos saugomos sėklų banke, Dubravoje“, – pasakojo B. Švedas.

Vaikai sužinojo, kad pasodintą mišką saugant nuo žvėrelių, viršūnes reikia tepti repelentais, aptrypti arba nušienauti žoles, o medeliams paaugus ir pradėjus lenktyniauti vieniems su kitais, miškininkai, pasak Beno, padeda jiems nesipykti ugdydami jaunuolynus (pagal tam tikras taisykles retindami medžius) „Užtikriname, kad miško užaugtų daugiau nei mes jo panaudojame“, – akcentavo miškininkystės specialistas.

Kalbėta apie įvairius matavimus, kuriuos atlieka miškininkai, apie jų rengiamus miškininkystės projektus, miško priežiūrą nuo gaisrų, kaip tvarkoma mediena, kuriuos medžius lengviausiai nuversi audrai, kas gaminama iš medienos. Labai vaikus sudomino filmukas apie tai, kaip inkilėlyje suka lizdą ir augina mažylius zylutė.

„Mes žiūrim, kad pas mus miškų tik daugėtų. Nuo Pirmo pasaulinio karo miškų tūris Lietuvoje padidėjo 4 kartus, miškingumas nuo 19 iki 33 proc.“,– kas miškininkams svarbiausia akcentavo Benas.

Vaikai pamatė pagrindinius miškininkų įrankius, sužinojo kada ir kaip jie naudojami. Pagal ką ir kaip nustatomas medžių amžius? Atsakyti į šį klausimą mokiniai galėjo praktiškai. Amžiaus grąžtu paėmęs griežinėlį, Miškininkystės paslaugų biuro vadovas Justinas Zenevičius drauge su vaikais nustatė, kad Konsultavimo tarnybos centrinės buveinės kieme augančiai eglei per 30 metų, o jos aukštį pamatuoti panoro ne vienas mokinys.

Linkėdami domėtis mišku, nešiukšlinti ir sudrausti tai darančius, įteikę pačių pagamintą inkilą, Konsultavimo tarnybos specialistai atsisveikino su vaikais, o jie sakė, kad viskas buvo nauja ir įdomu.

Autorė J.D. Abarienė