Naujienos

Nuo paauglystės svajojantis turėti savo sodybą ir verslą, Jonavoje gyvenantis Paulius Žemaitis pernai pradėjo ūkininkauti. Kelio svajonės link pradžia –  ieškojimų, atradimų, žinių kaupimo metas. Pradėjęs, kaip jis sako, nuo nulio, gavęs vertingų patarimų LŽŪKT Jonavos rajono biure, Paulius pasinaudojo jaunųjų ūkininkų įsikūrimo parama ir nusipirkęs kelis hektarus žemės pradėjo ūkininkauti.  

Turėti savo sodybą ir verslą Paulius Žemaitis svajoja nuo paauglystės. Užsukęs pas draugą ir pamatęs, kaip jis augina vynuoges, panoro pats jas auginti. „Skanios uogos ir sultys, vyno pabandžiau pasidaryti – pavyko. Nusprendžiau, kad reikia įsigyti žemės ir imtis to verslo pačiam. Labai norėjau pradėti nuo vynuogyno“, – pasakojo Paulius, prisipažinęs, kad viską darė nuo nulio, nes giminėje nėra ūkininkų.

Jonavos rajone nusipirkti žemės sunku, ji labai brangi. Vis tik ilgokai ieškojus, pavyko įsigyti kelis hektarus. Pasak Pauliaus, svajonės įgyvendinti iš savų lėšų niekaip nebūtų pavykę, todėl teko ieškoti kitų būdų. Sužinojęs, kad galima pasinaudoti parama, registruoti ūkį ir tapti jaunuoju ūkininku, jaunuolis pradėjo domėtis, kaip tai padaryti, ir pripažįsta, kad labai padėjo LŽŪKT Jonavos rajono biuro konsultantės.

 „Aš daug kur ėjau, bet niekas konkrečios informacijos nesuteikė, o Konsultavimo tarnybos biure išsamiai patarė, pakonsultavo. Dėl to ten ir projektą rašiau. Viskas pavyko, gavau paramą, tad nusprendžiau biure ir buhalterinę apskaitą tvarkyti. Man viskas nauja, o ten moterys gerai dirba. Ir kursai vyksta. Apie juos praneša ir darbymetį, kai nėra kada sekti internete. Pirmiausia jaunojo ūkininko kursus lankiau. Buvo labai naudingi, daug sužinojau“, – apie savo patirtį bendraujant su biuru kalbėjo Paulius Žemaitis.

Tapęs ūkininku, nors ir planavo nedidelį ūkį, Paulius dar išsinuomojo 15 ha žemės, nes savininkė kitaip nesutiko. Reikėjo pirkti traktorių, padargus, su jais mokytis dirbti. Žemę išdirbo, bet ji kol kas nenaudojama.

Vietoje vynuogių – braškės

Tik aplinkybės svajonei apie vynuogyną įgyvendinti nebuvo palankios. Paaiškėjo, kad vynuogių auginimas neremiamas, nei deklaruoti jų kaip pasėlių negalima. Taigi teko persiorientuoti.  

„Esu dirbęs Suomijoje, braškyne. Taigi pradėjau nuo braškių, nes apie jas jau kažkokį supratimą turėjau“,– apie pasirinkimą pasakojo Paulius.

Pernai jis atliko daug infrastruktūros darbų: susitvarkė keliukus, išsikasė prūdą, o už paramos lėšas įsigijo ir įsirengė laistymo įrangą, iš Olandijos pirko į gruntą sodintus braškių daigus. Taigi jau pernai pavasarį į plėvelę užsodinta apie 3 ha braškių ir skintas pirmasis derlius.

Paulius pripažįsta, kad nelengva buvo atrasti darbininkų. Dažniausiai dirbo jaunimas – studentai, moksleiviai, norintys kažkiek užsidirbti per vasarą. Juos teko atsivežti, po darbo parvežti, o tik tuomet važiuoti į prekybos vietas. Pasak Pauliaus, gerai, atsakingai dirbančių rasti sunkoka.

Kitas iššūkis – prekyba. Paulius norėjo prekiauti prie didžiųjų prekybos centrų, bet nepavyko, nes gerai nežinojo procedūrų, o ir vietos nebuvo. „Teko klientų ieškoti per facebuką. Jie užsisakydavo, o aš išvežiodavau į namus Jonavoje. Paskui pardavinėjau ūkininkų turguje. Privalumas, kad čia tik vietine užauginta produkcija prekiaujama. Visai neblogai sekėsi.  Kiek surinkdavau, viską parduodavau. Greičiausiai ten pat prekiausiu ir šiemet. Nėra didelės konkurencijos. Braškėmis prekiaudavo tik keli augintojai. Žmonės supranta, kad gali palyginti. Ateidavo, paragaudavo, per brangu, galvodavo, o nueina į turgų, palygina su lenkiškomis ir grįžta pas mane. Jau atsirado nuolatinių klientų, kurie skambindavo ir klausdavo, kada atvažiuosiu į turgų. Net palaukdavo“, – apie prekybos ypatumus pasakojo Paulius.

Planuose plėsti smulkų ūkį

Gavęs jaunojo ūkininko paramą, Paulius įsipareigojo veiklą vykdyti 5 metus. Jis sako, kad tai tikrai truks daug ilgiau, nes planai dideli. Jau šį pavasarį jis planuoja įrengti apie 5 arų šiltnamį, kad braškių būtų anksčiau nei vasarą, o vėliau – plėsti asortimentą. Norėtų auginti gervuoges, avietes ir vynuoges. 

Planuose – angaras su uogų perdirbimo linija, kad galėtų gaminti uogienę, spausti sultis, džiovinti ar šaldyti uogas, ir savas namas, kad „darbas ir malonumai būtų savame kieme“.

Paulius Žemaitis – kompiuterinės ir organizacinės technikos operatorius. Vaikinas pripažįsta, kad profesinės žinios padeda jam viską patobulinti: „Domiuosi naujovėmis, man technologijos patinka, dėl to ir noriu kiek įmanoma jas tobulinti. Pavyzdžiui laistymo sistemą sumąsčiau išmanią daryti, suprogramuoti, kad būtų galima iš namų paleisti ar sustabdyti, būtų fiksuojama dirvos drėgmė, kiek trąšų trūksta, kad sąlygos augalams būtų idealios. Šiltnamyje sugalvojau rūko sistemą, apsaugančią nuo šalnų“.

Paulius tikisi, kad palengva, mažais užtikrintais žingsniais pavyks įgyvendinti visas svajones. „Negalvojau, kad būsiu ūkininku. Užsidegiau, man labai patinka tai, ką darau, todėl stengsiuosi nusipirkti nuomojamą žemę, kad drąsiai galėčiau sodinti daugiamečius augalus. Dabar nesinori rizikuoti, nes nėra garantijų. Šiuo metu daug mokausi, žiūriu filmukus, skaitau straipsnius apie uogininkystę. Dalyvauju visuose Jonavoje organizuojamuose ūkininkams skirtuose mokymuose. Kartais atrodo, kad su mano veikla jie nesusiję, o kai paklausau, atrandu naudingų minčių. Tokie buvo mokymai apie bitininkystę“,– įžvalgomis dalinosi jaunasis ūkininkas.

Taigi daug Europos šalių motociklu aplankiusiam baikeriui ūkininkavimas tampa dar viena uždegančia veikla. Džiugu, kad prie jaunojo smulkaus ūkio savininko svajonių įgyvendinimo prisideda ir LŽŪKT Jonavos rajono biuro kolektyvas.

Vaizdo reportažas