Naujienos

Tai trejus metus LŽŪKT vykdyto EIP projekto „Inovatyvios paslaugos Dirvožemio aerodistanciniai tyrimai ir konsultacijos sukūrimas“ rezultatas. Į baigiamąjį renginį virtualiai prisijungė daugiau nei šimtas dalyvių: žemdirbiai, konsultantai, mokslininkai ir visi, kurie neabejingi dirvožemiui ir jame vykstantiems procesams.

Konferencijoje pranešimus skaitė  projekto partneriai iš Vilniaus universiteto Geomokslų instituto Geografijos ir kraštotvarkos katedros: doc. dr. Ričardas Skorupskas, doc. dr. Gintautas Stankūnavičius ir doc. dr. Jonas Volungevičius, LŽŪKT Plėtros padalinio vadovas Rimtautas Petraitis ir Lukas Šapranauskas, LŽŪKT Tiksliojo ūkininkavimo paslaugų ir kompetencijų centro vadovas.

Į dirvožemį atėjo laikas žiūrėti iš įvairių kampų

„Dirvožemio problemos ir jų sprendimų paieška itin aktuali tema, nes tai - ūkininkavimo pagrindas.  Jas siekiama spręsti Lietuvos, ES ir pasauliniu mastu. Turime pažinti dirvožemį, nes klimato kaita ir ekonominė situacija, augalų išauginimo savikaina ir aplinkosauginė nauda labai priklauso nuo dirvožemio būklės.  Viso projekto metu dėmesys buvo skiriamas dirvožemio inovatyviems įvertinimo metodams kurti, įvertinti jų veiksmingumą ir naudą. Vienas tokių – aerodistanciniai dirvožemio kokybės tyrimai“, - sakė konferenciją pradėjęs vienas iš projekto iniciatorių, LŽŪKT Plėtros padalinio vadovas Rimtautas Petraitis.

Kaip žinia, ES yra parengus kelis svarbius dokumentus, pagal kuriuos nustatyti trumpalaikiai ir ilgalaikiai tikslai, pvz., iki 2030 m. turime būti užsitikrinę, kad 75 proc. dirvožemių būtų geros būklės. Suprantama, kad neužilgo bus ir konkretūs sprendimai, kuriuos turės taikyti kiekviena šalis. R. Petraitis priminė, kad prieš keletą dienų (lapkričio 17 d.) EK Europos Parlamentui pristatė Dirvožemio strategiją. Ji bus įtraukta į kitas priemones, kaip antai: taršos mažinimo, žiedinės ekonomikos, prisitaikymo prie klimato ir biologinės kaitos, nuo lauko iki stalo ir kitas.

 „Į dirvožemį turime pasižiūrėti iš įvairių kampų: ne tik, kaip dabar populiaru, iš maisto medžiagų balanso. Labai svarbios dirvožemio sveikatos užtikrinimo priemonės yra susijusios su dirvožemio fizinių savybių nustatymu ir gerinimu. Dabar jau neužtenka žinoti, kiek ir kokių dirvožemyje yra maisto medžiagų, turime atkreipti dėmesį ir į fizines jo savybes, sudėtį, erozijos paveiktas ar nepaveiktas vietas,  užmirkimą, suspaudimą ir kt. Tik matydami visumą, galėsime užtikrinti sveiką dirvožemį, “ – įsitikinęs R. Petraitis.

Aerodistanciniai tyrimai atlikti 6 ūkiuose ir 3 ŽŪB. Kad tyrimų rezultatai būtų reprezentatyvūs ir naudingi kaip galima platesniam ūkininkaujančių ratui, gamybiniai ūkiai parinkti taip, kad jų laukų paviršiaus sąlygos, vyraujantys dirvožemiai atspindėtų pagrindinius šalies agrarinius regionus: molingąsias žemumas ir kalvotąsias aukštumas. Aerodistanciniai tyrimai atlikti Kėdainių, Joniškio, Ukmergės, Radviliškio, Panevėžio, Šakių rajonų ir Elektrėnų savivaldybėse esančiuose ūkiuose ir žemės ūkio bendrovėse.

Projekto metu sukurta bepiločiais orlaiviais paremta nuotolinių dirvožemio paviršiaus fizinių savybių tyrimų technologija, leidžianti teikti paslaugą, padėsiančią nebrangiai ir operatyviai identifikuoti žemės ūkio naudmenų dirvožemio problemas ir pasiūlyti būdus joms spręsti. R. Petraičio teigimu, sukurta inovatyvi paslauga „Dirvožemio aerodistanciniai tyrimai ir konsultacijos“ bus teikiama tiems, kurie suinteresuoti susitvarkyti žemėnaudą, ūkininkauti pagal precizinio ūkininkavimo principus, siekiantiems racionaliai naudoti žemės ūkio išteklius ir norintys ateities kartoms palikti nenualintą žemę. Vis tik, kaip procesai bebus automatizuoti, atsisakyti specialisto, gebančio interpretuoti duomenis ir pateikti rekomendacijas, tikrai negalima.

„Konsultavimo tarnybos specialistai ir konsultantai mokysis, kaip valdyti bepiločius orlaivius, fiksuoti reikalingus dirvožemio paviršiaus vaizdus, taikyti, analizuoti ir interpretuoti projekto metu partnerių iš VU sukurtus algoritmus ir pagal turimą informaciją įvardinti ūkininkams, kur jų laukuose vyksta mineralizacijos, humifikacijos ir kt. dirvodaros procesai, suteikti rekomendacijas dėl pažeistų dirvožemių stiprinimo“, – sakė projekto vadovas R. Petraitis.

Daugiau www.agroakademija.lt