Naujienos

Pavasarį, ypač po gausios ir sniegingos žiemos, vandens kokybė patiria vieną didžiausių metų išbandymų. Tirpstant sniegui ir kylant vandens lygiui vandens telkiniuose, didėja rizika, kad į aplinką, o kartu ir į šulinius bei gręžinius, pateks per žiemą susikaupę nešvarumai, bakterijos ir cheminės medžiagos.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba įspėja: potvynio vanduo dažnai būna užterštas nuotekomis, gyvūninės kilmės atliekomis ar pramoniniais teršalais. Tai reiškia padidėjusią riziką ne tik geriamajam vandeniui, bet ir maisto saugai – ypač individualiuose ūkiuose ir kaimo vietovėse, kur naudojami šachtiniai šuliniai ar privatūs vandens gręžiniai.

Didžiausia rizika – individualiems vandens šaltiniams

Specialistai atkreipia dėmesį, kad pavojingiausia situacija susidaro tada, kai potvynio ar tirpsmo vanduo užlieja šulinį ar jo prieigas, o vandens lygis jame smarkiai pakyla. Tokiu atveju šulinio vanduo neturėtų būti naudojamas nei gėrimui, nei maisto ruošai, nei asmens higienai. Jei nėra kitos išeities, vandens virinimas gali sumažinti mikrobiologinę taršą, tačiau nuo cheminių teršalų jis neapsaugo.

Dar sudėtingiau tai, kad vandens pavojus ne visada matomas. Skaidrus, bekvapis ir gero skonio vanduo nebūtinai yra saugus.

Ką išduoda vandens skonis, kvapas ir spalva – ir ko jie nepasako

Jutiminiai požymiai kartais gali signalizuoti apie problemas:

• metalo prieskonis ar rusva spalva gali rodyti padidėjusį geležies kiekį,
• pūvančių kiaušinių kvapas – sieros vandenilį,
• amoniako ar srutų kvapas – galimą aplinkos taršą.

Tačiau pavojingiausia tai, kad nitratai, nitritai, amonis ar mikrobiologinė tarša dažnai lieka nepastebimi – vanduo neturi nei kvapo, nei spalvos, tačiau yra netinkamas vartoti, ypač vaikams.

Todėl specialistai pabrėžia: vienintelis patikimas būdas įvertinti vandens saugą – laboratoriniai tyrimai.

Vandens tyrimai – pavasarį ne rekomendacija, o būtinybė

Akredituotoje Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba laboratorijoje Akademijoje (Kėdainių r.) vandens tyrimai atliekami ištisus metus. Čia naudojama moderni įranga, o tyrimų kainos išlieka vienos palankiausių Lietuvoje. Vandens mėginius galima pristatyti tiesiogiai arba pasinaudoti kurjerių paslaugomis, o rezultatai pateikiami elektroniniu paštu.

„Sniego tirpsmo laikotarpiu vandens kokybei kyla didžiausia rizika. Tirpstantis sniegas su savimi atneša per žiemą susikaupusias bakterijas ir chemines medžiagas, kurios gali patekti į gruntinius vandenis ir šulinius. Todėl šulinio vandenyje ypač svarbu ištirti nitratus, nitritus ir amonį – tris pagrindinius rodiklius, kurių kiekis pavasarį dažnai viršija leistinas normas. Būtent šiuo metu vandens tyrimai leidžia įsitikinti, ar vanduo yra saugus“, – sako LŽŪKT laboratorijos vedėja Lina Šmakovienė.

Maisto sauga po potvynių – be kompromisų

VMVT taip pat primena, kad visi maisto produktai, turėję sąlytį su potvynio vandeniu ar laikyti užlietose patalpose, laikomi nesaugiais ir turi būti sunaikinti. Tai galioja ir supakuotam maistui. Vaisiai, uogos ar daržovės, kuriuos pasiekė potvynio vanduo, negali būti vartojami žali – tik kruopščiai nuplauti ir termiškai apdoroti.

Itin svarbi ir patalpų bei inventoriaus higiena: paviršiai turi būti išvalyti ir dezinfekuoti, o medinis inventorius, kuris sugėrė drėgmę ir teršalus, – pašalintas.

Sprendimai turi remtis faktais

Pavasariniai potvyniai ir sniego tirpsmas primena paprastą, bet svarbią taisyklę: vandens sauga negali būti vertinama „iš akies“. Laboratoriniai tyrimai leidžia sprendimus dėl savo, šeimos ir ūkio gerovės grįsti faktais, o ne spėjimais.

Agroakademija.lt: pagal VMVT ir LŽŪKT informaciją parengė vyr. redaktorė Ramunė Sutkevičienė, originali Egidijaus Vilkevičiaus nuotrauka, redakciškai apdorota