Naujienos

Lietuvoje tris dienas lankėsi Palenkės vaivadijos ūkininkai, besiverčiantys žemės ūkio produkcijos perdirbimu, ir Lenkijos žemės ūkio konsultavimo tarnybos specialistai. Jie domėjosi  žemės ūkio produkcijos perdirbimu Lietuvos ūkiuose, o su Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos vadovais ir specialistais diskutavo apie trumpųjų tiekimo grandinių kūrimo ir veikimo situaciją.

Diskusiją pradėjusi LŽŪKT Profesinių kompetencijų padalinio vadovė Asta Šakickienė akcentavo, kad Lenkijos ūkininkavimo sistema yra pavyzdys, kaip vystyti verslus kaime. Pasak jos, Lietuvoje  verslumas iš esmės auga, bet jį reikia perkelti į žemės ūkį, kad ūkininkas taptų verslininku. Tai iššūkis, nes reikia pagrindų. „Mes siekiame Lietuvoje atgaivinti trumpąsias tiekimo grandines ir norime padėti ūkininkams išdrįsti gaminti ir parduoti“,– apie siekius kalbėjo Asta Šakickienė.

LŽŪKT plėtros padalinio vadovas Rimtautas Petraitis akcentavo kitą problemą – eksportas. „Mūsų eksportuojami žaliavų ir perdirbtos produkcijos kiekiai pasaulio rinkos mastais yra labai maži. Su tokiais eksportuojamos produkcijos kiekiais įtakos rinkai ir kainoms daryti negalime, Lietuva taip pat neturi pasaulyje žinomo savo produkcijos prekės ženklo, kuris jai suteiktų pridėtinės vertės, todėl rinkoje dažnai konkuruojame žemesne savo produkcijos kaina, o tai yra rizikinga ir neefektyvu ir dėl to dažnai nukenčia pirmoji grandis – produkcijos gamintojai.  Kai žemės ūkio produktai išvežami iš šalies kaip žaliava (grūdai ir pan.), gaunama mažesnė pridėtinė vertė, todėl apie tai, kaip žaliavą paversti produkcija čia, vietoje, svarbu pradėti galvoti valstybės mastu. Vienas iš būdų yra trumposios tiekimo grandinės,“– sakė Rimtautas Petraitis.

Suvalkų apskrities žemės ūkio konsultavimo tarnybų vadovas Wieslawas Anielak sakė, kad Lenkijoje žemės ūkio perdirbimą plėtoti leidžia palankūs įstatymai. Nežiūrint to, nėra daug norinčių. Ūkininkai bijo rizikuoti, taip pat biurokratinės naštos – atsiskaitymų, reikalavimų, tikrinimų ir kt. Kaip ir Lietuvoje, Lenkijos ūkininkai nenoriai kooperuojasi.

Svarbus kryptingas konsultavimas

Ūkininkai Slawomiras Niemkiewicz ir Tadeuszas Protasiewicz sakė, kad norintys kurti verslą, nežino įstatymų, jiems reikia patarimų, skaičiavimų, bijo tikrinimo. Norint įsigilinti į gausią informaciją,  reikia daug laiko, o gamintojui tenka rūpintis verslo reikalais, todėl labai reikalinga konsultantų pagalba, ypač tokių, kuriais pasitikima.

Slawomiras Niemkiewicz palygino bendradarbiavimą su valstybiniais ir privačiais konsultantais. Privačioms firmoms svarbu parduoti savo produktą, jie nėra nešališki. Ūkininkas jau 20 metų pasitiki valstybine konsultavimo tarnyba. Pabrėžė jos organizuojamų mokymų naudą.

LŽŪKT Paslaugų klientams padalinio klientų aptarnavimo veiklos vadovė Giedrė Butkienė akcentavo bendradarbiavimo su klientais svarbą: „Turime daug konkurentų, ką renkasi ūkininkas, labai priklauso nuo bendradarbiavimo. Siekiame, kad jis būtų kryptingas ir neprarastumėm klientų pasitikėjimo. Labai svarbus platesnis verslo plėtros galimybių matymas“.

Paslaugos ir informavimas elektroninėje erdvėje

Asta Šakickienė sakė, kad LŽŪKT stengiasi kuo daugiau žinių apie žemės ūkio inovacijas, reikalingas verslui plėtoti, perkelti į elektroninę erdvę. Sukurta Inovacijų paramos tarnyba, kuri atliks inovacijų kūrimo ir diegimo katalizatoriaus vaidmenį sujungiant žemdirbių poreikius ir mokslo bei konsultavimo potencialą jiems įgyvendinti. Kuriama informacinė sistema, kurioje bus skelbiama informacija apie atliktus taikomuosius mokslinius tyrimus, sukurtas inovacijas ir žemdirbiai galės jomis naudotis. Taip pat rengiama Gerosios žemdirbystės kodekso elektroninė versija, skelbiamos įvairios skaičiuoklės. Taigi kuriama kuo daugiau elektroninių paslaugų, ypač smulkiesiems ūkiams, kuriems sudėtingiau pirkti mokamas paslaugas.

Apie ūkių struktūros kitimą

Pasidomėjus, ar Lietuvoje yra 1–2 ha ūkių, trumpai aptartas jų struktūros kitimo klausimas. „Ūkiai pas mus stambėja. Iš kelių hektarų tradicinės žemdirbystės neišgyvena, verčiasi savo reikmėms. Smulkiems ūkiams, kuriose laikomos 5 karvės, už pieną mokama beveik dvigubai mažiau nei stambiesiems gamintojams. Per metus 3–4 tūkst. smulkiųjų ūkių nutraukia veiklą.  Yra ir 1–2 ha plotuose veikiančių specializuotų daržininkystės, uogininkystės ir kitų netradicinės veiklos ūkių, kurie veikia gana pelningai. Taigi ūkių struktūros pokyčiai vis dar intensyviai vyksta,“– situaciją apibūdino Rimtautas Petraitis.

Suvalkų apskrities žemės ūkio konsultavimo tarnybų vadovas Wieslawas Anielak sakė, kad panaši situacija ir Lenkijoje, 10 proc. ūkininkų nustojo gaminti pieną.

Apibendrindama Profesinių kompetencijų padalinio vadovė Asta Šakickienė akcentavo, kad šiuo metu LŽŪKT siekiama, jog atsivertų sienos, konsultantai ir ūkininkai galėtų dažniau vykti į kitas šalis pamatyti, kaip jose plėtojamas verslas, taip pat ieškoma galimybių kviestis iš užsienio lektorių. Sutarta, kad ūkininkai ir konsultantai atvyks į Lenkijos ūkius išsamiau sužinoti apie produkcijos perdirbimą ir realizavimą.