Naujienos

LŽŪKT vadovybės ir NMA atstovai Kauno r. biure susitiko su Turkijos žemės ūkio ministerijos specialistais. Juos domino Žemės ūkio žinių ir inovacijų sistemos diegimo principai ir Konsultavimo tarnybos požiūris į ją, ūkininkų konsultavimo pagal priemonę „Parama žemdirbių konsultavimui“ organizavimas ir konsultantų kvalifikacijos tobulinimo procesas.

Diskusijoje su atvykusiais Turkijos žemės ūkio ministerijos specialistais dalyvavo Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos l. e. p. direktorius Rimtautas Petraitis, Paslaugų pardavimo ir teikimo padalinio vadovė Asta Šakickienė, Plėtros padalinio vadovė Ilma Rimkevičienė, Kauno r. biuro augalininkystės konsultantas Rokas Antanynas, Nacionalinės mokėjimo agentūros direktoriaus pavaduotojas Tomas Orlickas ir Strateginio planavimo ir projektų skyriaus vyriausioji specialistė Salomėja Rybokienė.

Svečiai iš Turkijos domėjosi, kaip organizuojamas konsultantų darbas biure, kokiomis paslaugomis naudojasi ūkininkai. Į jų klausimus atsakiusi Kauno r. biuro vadovė Laimute Stravinskienė apibendrino: „Mes dirbame jau beveik 30 metų, nuo pat pirmų dienų turime klientų, mūsų paslaugomis naudojasi jau kelios ūkininkų kartos. Tai džiugina ir parodo mūsų reikalingumą.“

Domino Žemės ūkio žinių ir inovacijų sistema

Kaip veikia Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba, kokios jos įžvalgos apie visoms ES šalims būtiną ir dabar diegiamą Žemės ūkio žinių ir inovacijų sistemą, kokia ji bus ateityje? Į šiuos svečių klausimus atsakė l. e. p. LŽŪKT direktorius R. Petraitis.

Diskusijos metu akcentuota, kad ŽŪŽIS (AKIS) sistema ir Lietuvoje, ir Turkijoje nėra pakankamai centralizuota. Ji suskaidyta, daug dalyvių, neaiškios funkcijos, kas už ką atsakingas. „Tikimės, kad nauja sistema bus labiau centralizuota. Iki šiol ji veikė tiek, kiek buvo įvairių finansavimo priemonių, dalyvaujant įvairiuose ES finansuojamuose projektuose. Mes dalyvavome tarptautiniame projekte „Iconet“, kurio vienas iš uždavinių buvo sukurti šios sistemos modelį. Sudarėme schemą ir pateikėme Žemės ūkio ministerijai kaip galimą Lietuvos ŽŪŽIS modelį. Į ES strateginį Lietuvos planą ta schema įdėta, bet ar ji bus įgyvendinta nuo 2023 m., dar nežinome. Šiuo metu dėliojami tam tikri jos rėmai. Numatyta, kad ją valdys Lietuvos žemės ūkio mokslo taryba“, – įžvalgomis dalinosi R. Petraitis. Pasak jo, žinių perdavimui ar ūkininkų mokymui bus atskira priemonė ir atskiras biudžetas. Sistema nebūtinai bus finansuota iš Kaimo plėtros priemonių. Skatinama, kad ŽŪŽIS sistemos dalyviai būtų pareiškėjais ir kituose Europos fonduose – „Horizont“ ir panašiai, nes sistemos nariams bus galimybė teikti paraiškas. Paskaičiuota, kad per tuos būsimus 5 metus ŽŪŽIS bus skirta 20 milijonų. Tai, pasak R. Petraičio, nėra daug, nes konsultavimo parama galės pasinaudoti tik 3000 ūkininkų, o Lietuvoje jų yra 120000. Taigi pasinaudos nedidelė dalis, o kiti turės mokėti patys. Todėl labai dažnai ūkininkai, nenorėdami mokėti, konsultuojasi su komercinių firmų, prekiaujančių  trąšomis ar pesticidais, konsultantais. Tik jie ne visada nešališki.

„Pagrindinė tos sistemos idėja, kad apsijungtų reikalingas kompetencijas turinčios institucijos, t. y. mokslas, konsultavimas. Kad jie būtų ne konkurentai vieni kitiems dėl lėšų, o naudotųsi jomis bendrai, kad galėtų padėti ūkininkams įveikti iššūkius, kuriuos sukels būsimi ES kaimo plėtros tikslai, strategija ir priemonės. Ši sistema turi būti ne tam, kad konsultantai ir mokslininkai gerai gyventų naudodami priemonės lėšas, o kad spręstų ūkininkų problemas, kurtų inovacijas, padedančias jiems įveikti iššūkius“, – sistemos esmę nurodė Konsultavimo tarnybos vadovas. 

R. Petraitis sakė, kad Konsultavimo tarnyba yra Europos žemės ūkio konsultavimo tarnybų asociacijos narė, glaudžiai bendradarbiaujanti su pagrindinėmis ES konsultavimo tarnybomis. Keičiamasi patirtimi ir idėjomis, kaip tobulinti konsultavimo įrankius. Prieš kelias savaites dalyvauta susitikime su Baltijos šalių konsultavimo tarnybų vadovais. Jame taip pat diskutuota, kaip ŽŪŽIS diegiamos kiekvienoje šalyje. Latvijoje sistemą koordinuos ir Kaimo tinklo funkcijas atlieka Latvijos žemės ūkio konsultavimo tarnyba, o estai konsultavimą jungia su mokslu, ir ta institucija vadovaus ŽŪŽIS. Taigi kiekviena šalis kuria savitą sistemą.

Dalintasi žemdirbių konsultavimo projekto įgyvendinimo patirtimi

Svečiai domėjosi, kaip Konsultavimo tarnyba organizuoja KPP priemonės „Parama pasinaudoti konsultavimo paslaugomis“ darbus. Atsakydama į jų klausimus, Paslaugų pardavimo ir teikimo padalinio vadovė A. Šakickienė akcentavo, kad  Konsultavimo tarnyba turi labai daug šios priemonės įgyvendinimo patirties. „Dalyvaujame kuriant šią priemonę jau nuo 2003 metų. Labai glaudžiai dirbame su Žemės ūkio ministerija, Nacionaline mokėjimo agentūra. Jau įgyvendinome tris periodus. Kiekvieną kartą konsultavimo sistema buvo skirtinga. Dabar paraiškas teikia konsultavimo institucijos, kad gautų teisę konsultuoti, tuomet jos renkamos iš žemdirbių ir NMA atrenka, ar jie gali  gauti konsultavimo paramą ar ne. Turime per 2100 sutarčių“, – sakė A. Šakickienė. Ji nurodė ūkininkų informavimo apie paskelbtą galimybę pasinaudoti nemokamomis konsultacijomis svarbą, paaiškino, kaip vyksta darbai jiems gavus pranešimus apie tai, kad parama skirta.

„Konsultuoti gali tik akredituoti konsultantai. Mums labai gerai, kai turim daug konsultantų. Ūkininkai gali pasirinkti bet kurį iš jų. Specifinius klausimus konsultantai gali aptarti tarpusavy“, – privalumus akcentavo Paslaugų pardavimo ir teikimo padalinio vadovė.

Specialistams iš Turkijos žemės ūkio ministerijos įdomi buvo Konsultavimo tarnybos konsultantų kvalifikacijos tobulinimo sistema. A. Šakickienė sakė, kad per 30 Konsultavimo tarnybos veiklos metų sukurta efektyvi konsultantų kvalifikacijos tobulinimo sistema, parengti už ją atsakingi specialistai, nuolat besidomintys naujovėmis ir perduodantys informaciją apie jas įvairiuose mokymuose, kviečiami ir kitų institucijų profesionalūs lektoriai. Akcentuota, kad Konsultavimo tarnyboje yra ne tik kvalifikacijos tobulinimo, bet ir kokybės patikros sistema.

Susitikime aptarti ir kiti svečiams aktualūs klausimai. 

 Autorė Jolanta Dalia Abarienė

Faustos Krasilnikaitės nuotraukos