Naujienos

Pernai baigęs agronomijos mokslus ir įkūręs daržininkystės ūkį, Joris Armonas bakterijas naudoja ir savame, ir tėčio – Kęstučio Armono ūkyje. Jas pasirinko, kad atpigintų auginimo technologiją.

Biologinius preparatus – bakterijas Joris Armonas perka iš Kėdainių r. ūkininkaujančio, drauge su juo studijavusio Edmundo Gikniaus, kuris jas daugina savo ūkyje. „Nusprendėme jas naudoti, kad atpigintume auginimo technologiją, ateityje galėtume sumažinti kalio ir fosforo trąšų kiekius ir fungicidus. Dar neaišku, ar pavyks, todėl darysime dirvožemio tyrimus, kad matytume, ar jis gerėja, ar ne“,– sakė Joris Armonas.

Apie technologiją

Augalininkystės ūkiui būtina organika. Kelerius metus bandytas granuliuotas mėšlas, bet, pasak Jorio, jis gana brangus, todėl nuspręsta mėginti pigesnį ir, tikėtina, efektyvesnį būdą – bakterijas. „Visą technologiją sugalvojome tik pavasarį. Žieminių pasėlių vegetacijos pradžioje bakterijas išpurškėme purkštuvu ir įtraukėme ekologinėmis akėtėlėmis, bet pamatėme, kad praeina gana ilgas laiko tarpas iki bakterijų įterpimo į dirvą, todėl nusprendėme, kaip išspręsti tą problemą – prie dirbimo padargų prikonstravome purkštuvus. Traktoriaus priekyje pritaisyta bačka ir siurblys, o prie sėjamosios, skutiko ar ekologinių akėtėlių yra padaryti purkštukai. Jie vienu važiavimu tiesiogiai įterpia bakterijas prieš pat žemės įdirbimą“,– technologinį procesą komentavo Joris.

Pagrindinis šių bakterijų naudojimo tikslas – šiaudų skaidymas. Tuo pačiu važiavimu bus dedamos 4 rūšių bakterijos. Vienos skaidys šiaudus, kitos atpalaiduos fosforą, kalį ir azotą, o viena – dirvožemį apvalys nuo fuzariozės. Svarbiausia, ūkininko teigimu, yra atpiginti technologiją, kad kuo mažiau reikėtų pesticidų ir trąšų.

Skiediniui su bakterijomis skirtos bačkos talpa – 1 t, su viena galima apvažiuoti apie 20 ha,  o purškiama vien tik bakterijoms skirtu purkštuvu.

Bakterijos laistomos įvairiai. Jei siekiama suskaidyti šiaudus, išlaistyti jas reikia kombainui nukūlus lauką. „Tas, kurias mes naudojame, reikia laistyti rudenį prieš sėją ir pavasarį dar papildomai būtų gerai. Mes pavasarį su ekologinėmis eketėlėmis dar įtraukiame. Kitais metais taip pat darysime. Ant šiaudų bus pirmas kartas“, – bakterijų naudojimą komentavo Joris.

Svarbu akcentuoti, kad viena bakterija atlieka tik vieną funkciją. Skirtingų reikia rapsams, javams. Vienos bakterijos skaido šiaudus, kitos atpalaiduoja fosforą, kalį. Jas ūkininkas atsiveža tik tada, kai reikia laistyti. „Atsivežtas galima laikyti mėnesį. Tiek rekomenduoja ir firmos, ir Edmundas. Bet vis tiek palaipsniui kasdieną jos miršta. Taigi šiandien važiuoju atsivežti, rytoj – įterpsiu. Žodžiu, kuo greičiau. Geriausiai jas įterpti, kai drėgna arba lyja. Bakterijoms kenkia ultravioletiniai spinduliai. Įterpiant iš karto, sakoma, galima ir saulėtomis dienomis, bet purkštuvu nupurškus ir tik vėliau įterpus, jos gali numirti“,– technologiją komentavo ūkininkas, akcentuodamas, kad naujoves reikia bandyti pas save, nes ką kitas pasako ne visada būna teisybė. Kiekvienas turi patirti savo kailiu.

„Mano grupiokas Edmundas jau nebenaudoja fosforo ir kalio trąšų. Mes atlikome bandymą, viename lauke mažinome trąšų kiekį, bet visai netręšti kol kas dar nežadame. Darysime tyrimus, žodžiu, objektyviai vertinsime. Kol kas bakterijas naudojame tik vasarinių javų pasėliuose. Gal ir pašaknio ligų kažkiek sumažės. Mums svarbiausia, kad kalį su fosforu atpalaiduotų. Juk norint išlikti konkurencingais, reikia imtis naujovių“, – apie siekius kalbėjo Joris.

Padeda tarpiniai pasėliai

Įterpiamas tarpinis pasėlis – aliejiniai ridikai ir garstyčios

Žemės arimo kol kas visai neatsisakoma, nors ariama vis mažiau. Pasak ūkininko, tarpiniai pasėliai padeda. „Sėjame ridikus, garstyčias, nes rapsai penktadalį sudaro, sėjomainai mums netrukdo. Dar rinksimės žirnius, grikius ir saulėgrąžas. Saulėgrąžos pernai užaugo vos ne iki žydėjimo. Atlikome bandymą: dalį saulėgrąžų palikome iki pavasario ir iš karto sėjome, dalį suskutome iš rudens, o dalį suskutome ir aparėme. Geriausiai – kur nieko nedarėme. Buvo drėgna, tas plotas įsidirbo labai gražiai ir išlaidos buvo daug mažesnės. Visą žiemą laukas buvo labai gražus, žalias. Saulėgrąžas apsimoka auginti, nes jos turi daug masės, tik reikia ją skaidyti, kaip kukurūzo, kanapių, nes jos nespėja savaime suirti“,– tarpinių pasėlių specifiką komentavo ūkininkas.

Planuojama tirti dirvožemį

Po derliaus nuėmimo planuojama daryti dirvožemio tyrimus. „Dėl bakterijų naudojimo tirsime NPK, judriuosius ir nejudriuosius kalį ir fosforą. Iš Konsultavimo tarnybos Tiksliojo ūkininkavimo biuro pasikviesime konsultantus daliai laukų daryti žemėlapius, nes turime barstytuvą, kuris pagal žemėlapius gali barstyti trąšas“, – apie planus kalbėjo Joris.

Viena iš verslo dalių – paslaugos

Ūkininkas pasakojo, kad drauge su tėčiu gana intensyviai užsiima paslaugų sektoriumi: „Su ūkio technika dirbame kitiems rajono ūkininkams. Nukuliame savo ir dar tiek pat kitų. Taip pat ir sėjame. Pernai iš viso pasėjome 350 ha, o mes sėjame 150 ha. Rudenį 200 ha pasėjome ne savo. Teikiame ir kombainavimo, džiovinomo paslaugas. Žodžiu, paslaugos – viena iš mūsų verslo dalių“.

Ūkyje išdžiovinti ekologiniai rapsai

Pirmi daržininkystės žingsniai

Pernai pradėjęs ūkininkauti 11,5 ha daržininkystės ūkyje, Joris Armonas augina 6 ha daržovių iš jų apie 1 ha morkų ir 2 su trupučiu ha burokėlių, 2,7 ha bulvių.

„Viskas neblogai atrodo tik dėl pardavimo neaišku“,– apie pirmus daržininkystės žingsnius kalba jaunasis ūkininkas. Pirmas bulvių užsakymas jau išėjo senelių namams“, – džiaugėsi.

Geriausiai darbą atlieka profesionalai

Dirvožemio tyrimai, ūkio buhalterinė apskaita, verslo planai ES paramai gauti – LŽŪKT Biržų r. biuro konsultantų teikiamos paslaugos, kuriomis naudojasi Kęstutis ir Joris Armonai. Konsultantų profesionalumu jaunasis ūkininkas neabejoja. Paklaustas, kodėl kreipėsi į juos, sakė: „Kas geriausiai atlieka savo darbą? Profesionalai“.

Išsamiau videoreportaže „Sėkmę atneša ir netradiciniai sprendimai žemės ūkyje“