Naujienos

Ūkininkas Mindaugas Balčiauskis: „Tik nereikia nuleisti rankų, ir bus gerai“

  2022-10-18

Šeimos ūkyje darniai darbuojasi mėsinių galvijų veislininkystę pasirinkęs LŽŪKT Šilutės r. biuro klientas Mindaugas Balčiauskis su žmona Lina, dukra Ineta ir sūnumi Linu. Tai jauni, entuziastingi žmonės, norintys permainų, siekiantys išbandyti naujoves, atsakingai atliekantys kiekvieną darbą.

Su Mindaugu susitikome  jo darbo vietoje – AB „Šilutės veislininkystė“. Tai šiuo metu vienintelė licencijuota Lietuvoje kontrolinio penėjimo stotis, atliekanti grynaveislių mėsinių veislių buliukų įvertinimą pagal individualias augimo savybes.

Mindaugas čia dirba jau antrus metus. Jis pasakoja, kad šiandien paskutinė kontrolės diena. Žmonės turi atsiimti kontroliuotus gyvulius. Kas kur išvažiuoja – namo, ar į skerdyklas, kas veislei nuperka. Gyvuliai čia atvežami iš visos Lietuvos. Jų kontrolės laikotarpis – 5 mėnesiai. Už kiekvieno laikymą sumokama 200 eurų plius vakcinacijos. Nenustatyta, kiek galima jų atvežti. Svarbu, kad atitiktų tam tikrus kriterijus, pagal kuriuos gyvulius atrenka vertintojai. Visų pirma gyvuliai turi būti grynaveisliai, iki metų amžiaus. Per 5 mėnesius pasiekę geriausius kriterijus, parduodami aukcione. Šįkart jis buvo Kaune, parodoje „INO panorama“. Į jį gyvuliai buvo atrinkti pagal labai griežtus kriterijus. Išvažiavo nedaug ir parduotas tik vienas. „Praeitą kartą, kai aukcionas buvo vietoje, parduota daug gyvulių, ir kainos buvo pakankamai aukštos“, – prisimena Mindaugas.

Wagyu veislės gyvuliai – iš embrionų

Šeimos ūkyje drauge su Mindaugu darniai ir atsakingai darbuojasi žmona Lina, dukra Ineta ir sūnus Linas. „Vienas tikrai nebūčiau pajėgus jame darbuotis. Kai reikia, visi sėdame į traktorius“,– akcentuoja Mindaugas. 

Ūkyje auginami limuzinai, angusai ir japonų Wagyu veislės mėsiniai galvijai. Teigiama, kad šių Kobės regione išvestos japoniškos veislės jautukų mėsa – labai marmuringa, minkščiausia pasaulyje.


„Išbandyti kažką naujo noro visada buvo. Ūkyje apsilankęs vokietis papasakojo apie naują verslo nišą. Nutariau pabandyti. Mes įvežėm iš Vokietijos ne gyvulius, o wagyu embrionus. Atvažiavo iš Vokietijos specialistai, kurie juos įsodino į mūsų įsigytas angusų veislės telyčias. Tas procesas labai ilgas ir sudėtingas. Kol buvo negimę embrionai, jie kilmingi, viskas gerai, kai gimė, nebuvo galimybės įteisinti, kad jie kilmingi. Teko daug bendrauti su Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centru. Taip ir gavosi, kad mes pirmieji Lietuvoje įteisinom gimusį embrioną. Visada buvo galima tik iš sėklinimo, o kad būtų surogatinė mama ir vaisius atskirų tėvų, to dar kol kas nebuvo. Angusus rinkomės, nes jų struktūra panašiausia ir mėsos – taip pat. Telyčias, kurioms embrionai neprigijo, sėklinome su paprasta wagyu sperma ir auginome 50 proc. anguso 50 proc. wagyu. Jie taip pat pakankamai paklausūs dėl marmuringos mėsos. Vien dėl to toks pasirinkimas buvo. Dabar tuos embrioninius veršelius esame sukergę. Pavasarį jie patys turės palikuonių“, – procesą komentuoja Mindaugas.

Ūkininkas prisimena, kad buvo daug iššūkių, daug žinių reikėjo. Embrionai buvo įsodinti 2019 metais. Iki to karves reikėjo paruošti apvaisinimui, buvo nustatyta konkreti diena. Reikėjo sinchronizuoti rujas, suleisti prostaglandinus. Tai plataus veikimo biologiniai reguliatoriai. Jų veikimas panašus į hormonų. Prostaglandinai praplečia kraujagysles, slopina kraujo krešėjimą, skatina žarnyno, bronchų, plaučių veiklą, reguliuoja ovuliacinius procesus ir gimdos lygiųjų raumenų veiklą.

Embrionai įdedami tiesiogiai į kiaušialąstę. Tai darė iš Vokietijos atvykęs specialistas, toje srity dirbęs 30 metų. „Kai mums reikėjo patikrinti veršingumą, jis neleido to daryti su endoskopu, nes, pasak jo, ir esant tik 1 proc. tikimybei gali įvykti abortas. Reikėjo imti kraują ir žiūrėti pagal jo tyrimus“, – apie rimčiausią požiūrį į atliekamą darbą pasakoja Mindaugas.

Embrionai sodinti du kartus. Birželio ir rugsėjo mėnesį. Birželis buvo labai karštas. Embrionai sunkiai prigijo. Anot Mindaugo, net ir tuomet, kai bandoje bulius ar įprastai sėklinant, per karščius būna problemų. Tai gi birželį iš 16 embrionų prigijo 6, o rugsėjį – 12 iš 20. Buvo ir kritimų, kai gimė, apsigimimų. Kaip vokiečiai sako, labai sunku tuos embrionus atskirti. Dabar iš 38 embrionų užaugo 16 gyvulių – 14 telyčių ir 2 buliukai. Jie dažniausiai sėklinti seksuota sperma, rūšiuoti, žiūrėta, kad nebūtų giminingų. Dabar, pasak Mindaugo, laukiama geresnių dienų, kai juos bus galima pradėti realizuoti.

Vyras pripažįsta, kad darbas nebaugino, naujovės negąsdino. „Mes galime užauginti daug ką. Svarbu būtų realizacija. Tuo metu buvo viskas gerai, kol neprasidėjo pandemija, dabar – karas ir ekonominė krizė. Realizacija pasidarė sudėtinga. Gal atsiras ir Lietuvoje, kas pirktų. Šaly wagyu nedaug – apie 40. Ieškosim rinkų. Bendradarbiaujame su Lietuvos  mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacija. Nuosekliai padeda. Niekados negauname neigiamo atsakymo. Galim tik pasidžiaugti. Tik nereikia nuleisti rankų, ir bus gerai“, – optimistiškai situaciją komentuoja ūkininkas.

Siekis – veislininkystė

Gyvuliai šeriami šalto tipo tvarte, laikomi ant gilaus kraiko, aptvarai suskirstyti elektros piemeniu. Bandos ūkyje ganosi skirtinguose plotuose, atskirtos pagal veisles.

Pasak Mindaugo, limuzinams reikia kitokių pašarų nei angusams. Wagyus, jei auginami dėl marmuringumo, prieš skerdimą kokį pusę metų reikia intensyviai šerti kuo baltymingesniu pašaru, kad sukauptų marmuro ir mėsos kokybė būtų geresnė. Japoniškai veislei reikia ir salyklinių miežių.

Pašarai ruošiami savame ūkyje. Auginamos liucernos, dobilų mišiniai, taip pat sėjama grūdinių augalų. Mindaugas pasakoja, kad kartais mažiems veršeliams nuperka kombinuotųjų pašarų, kad pagautų startinį augimą, nesirgtų. Kai sveikesni, energingesni gyvuliai, tai ir ligų prevencija yra kita. Svarbiausia, kad jie laisvai juda. Gali išeiti į lauką. Pasivaikšto, grįžta į pastogę. Šilta, patogu. Kai prasideda veršiavimasis, stengiamasi neišleisti, kad neatvestų lauke, nes pradeda atsiskirti, slepiasi.

Paklaustas apie suženklinimą, Mindaugas sako, kad su angusais viskas gerai. „Kartais su žmonėmis pakalbi, sako, kad jie baisūs. Man su jais nėra problemų. Gimė – nuėjai, suženklinai. Su limuzinais sudėtinga. Reikia atskirų atitvarų, žiūrėti, kad saugiai pavyktų. Praeina savaitė ir joms tas stresas nugaruoja“, – veisles lygina ūkininkas, limuzinus ūkyje auginantis jau 6 metus.

Atjunkytą limuzinų prieauglį ūkininkas anksčiau parduodavo. Kai atsirado galimybė vežti į stotį, jei pakankamai gera genetika, parduoda toliau veisti. „Buliukai kaip reproduktoriai išvažiuoja į kitus ūkius, dalį telyčių pasiliekame, o kitas parduodame kitiems ūkiams veisimui. Mano požiūris – jei veislinių gyvulių norim įsigyti, reikia iš nedidelių ūkių, nes ten yra atranka, prižiūrimi. Didelis ūkis yra didelis. Reikia gausios komandos prižiūrėti, kad jų nesumišrinti, nepadaryti kraujomaišos. Mes norim gerų rezultatų. Galima sakyti, kad mūsų ūkis – veislinis. Yra keli mišrūnai, bet jie angusai su wagyu“, – sako Mindaugas.

Patarimai norintiems pradėti auginti mėsinius gyvulius

Pasak Mindaugo, pradžiai žmogus turėtų bent gyvulius mylėti, o po to – didžiulis noras darbui. Reikia atsirinkti, kas pačiam labiau tinka. Žiūrėti į kainas, galvoti, ką toliau darysi. Kainos šiandien tokios, o kol realizuosi praeis 2–3 metai. 

Ūkininkas rekomenduotų konsultuotis su LŽŪKT gyvulininkystės ekspertu Vytu Gudaičiu. Jis patartų ką pasirinkti pagal turimus pievų plotus. „Pernai Vytas buvo su mobilia laboratorija atvažiavęs, tyrė veršingumą. Galvojam, kad ir šiemet reikėtų pasižiūrėt. Jis ir gyvulių vertintojas, ir dėl pašarų racionų su juo konsultuojamės“,– specialisto profesionalumu neabejoja Mindaugas.

Jeigu galima gerų pašarų pasiruošti, ūkininkas pataria auginti intensyvias veisles – limuzinus ar šarole. Jei pievos skurdesnės, reikėtų rinktis angusus ar aubrakus.

„Šiandien, kai tenka dirbti kontrolinio penėjimo stoty, kurioje visiems gyvuliams duodamas vienodas pašaras, galiu pasakyti, kad angusai, aubrakai parodė geresnius rezultatus nei šarole ir limuzinai. Jiems jau reikia kitokių racionų, kuriuos tinkamai parinkus parodys daug geresnius rezultatus. Taigi jų auginimo kaina išauga“, – komentuoja ūkininkas.

Biure – viskas, ko reikia

Mindaugas pasakoja, kad oficialiai ūkininkauti pradėjo nuo 2012 m., o šiaip visą gyvenimą teko tėvams padėti. Kai jie paliko ūkį, perėmė. „Kai registravome ūkį, reikėjo buhalterinės apskaitos. Po to prasidėjo projektai. Susibendravom su LŽŪKT Šilutės rajono biuru. Maloniai priima, kai reikia kokios pagalbos, nėra buvę atsakyta. Įgyvendinome 3 ūkio modernizavimo projektus, darėm geodezinius matavimus, tręšimo planus. Čia – viskas, ko reikia. Gyvulių judėjimas, ūkio buhalterinė apskaita. Reikia balanso, paskambini, paprašai, reikia – bus. Labai biuras girdi, ko mes prašome“, – taip bendrus darbus su konsultantais įvertina ūkininkas.

E. Vilkevičiaus ir M. Balčiauskio nuotraukos.

Mindaugas su LŽŪKT Šilutės r. biuro vadove Ina Kuzmiene. „Jauni, entuziastingi žmonės, norintys permainų, siekiantys išbandyti naujoves, atsakingai atliekantys kiekvieną darbą“, – apie Balčiauskius sako Ina. 2, 3

Su redaktore Jolanta Dalia Abariene 4

Iš embriono užauginti wagyu 5, 6

Ūkio angusai ir limuzinai 7, 8