Naujienos
Ūkininkų iš Jungtinės Karalystės patirtis – išskirtinis dėmesys dirvožemio sveikatai
Beariminė technologija, insekticidų atsisakymas, fungicidų, mineralinių ir azotinių trąšų mažinimas, sėjant daugianarius pasėlius, taikant biologinius preparatus ir puoselėjant darną su gamta – tokia ūkininkų Andrew Howardo ir Timo Partono iš Jungtinės Karalystės patirtis. Ūkininkams buvo svarbu ja pasidalinti su daugiau kaip 1500 Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos organizuotos nuotolinės tarptautinės konferencijos „Sveikas dirvožemis – sveikam derliui“ (angl. „Healthy soil for healthy crop yields“) dalyvių.
Andrew Howardas valdo 300 ha šeimos ūkį, nuo 2011 m. jame taiko beariminę technologiją. Jo ilgalaikis tikslas – sukurti ūkininkavimo sistemą, kuri leistų ūkininkaujant patirti minimalias sąnaudas ir išlaidas. Ūkininkas planuoja per 5 m. sumažinti 50 proc. sąnaudų – fungicidų, mineralinių, azotinių trąšų naudojimą, visiškai atsisakyti insekticidų. To siekia sėdamas įvairius daugianarius pasėlius.
Akivaizdi daugianarių pasėlių nauda
Pasak Andrew, daugianarių pasėlių esmė yra įvairovė. Jų auginimas padeda mažinti piktžolių kiekį ir ligas. Siekdamas 50 proc. sumažinti insekticidų kiekį, jis renkasi įvairius daugianarius, tarpinius pasėlius.
Ūkininkas sako, kad sėjant daugianarius pasėlius reikia atsižvelgti į sėjamų augalų šaknų ilgį, mikorizę ir tarpusavio sąveiką. Kiekvienas augalas į dirvožemį išskiria skirtingas maisto medžiagas, taip pat šių medžiagų poreikiai yra skirtingi.
Anot Andrew, ankštiniai augalai puikiai dera su javais. Juos sėjant drauge, galima sumažinti trąšų kiekį. Geras sprendimas rapsus sėti su žirniais – šie neišguls. Taip pat šiuos augalus galima sėti ir nuimti tuo pačiu laiku, o tai labai svarbu. Atsižvelgti į skirtingas augalų derliaus nuėmimo datas sėjant daugianarį pasėlį yra būtina.
Kitas praktikoje patvirtintas sprendimas – geriau maišyti tuos pačius skirtingų veislių augalus nei kelis skirtingus. Būna atsparesni.
Andrew pateikė, pasak jo, ir Lietuvos sąlygomis tinkantį pavyzdį – žieminiai rapsai su tarpiniais daržovių ir miežių pasėliais. Nuėmus tarpinius pasėlius, vėliau nuimami rapsai.
Ūkininkas akcentavo dobilų įsėlio į kukurūzų pasėlį naudą, ypač, kai dirvožemis šlapias. Dobilai padeda išlikti dirvožemį gyvybingą, neleidžia dygti piktžolėms. Jo manymu, geras rapsų su liucernomis pasėlis. Liucernos nustelbia piktžoles, mažina ligų plitimą. Tik reikia, kad jos ir dobilai nenustelbtų pagrindinio pasėlio.
Vieną sėkmingiausių Andrew minėjo pupų su avižomis pasėlį. Atradus optimalų derinį, t. y. nustačius, kiek reikia avižų sumaišyti su pupomis, gautas daug didesnis pupų derlius.
Daugianariams pasėliams sėti ūkininkas naudoja integruotas sėjamąsias, kuriose yra du bunkeriai ir galima tuo pačiu metu sėti dviejų augalų sėklas skirtingu gyliu. Sėkloms atskirti ir išvalyti prieš sėją jis naudoja rotacinį separatorių.
Išbandant įvairius daugianarių pasėlių variantus, Andrew ūkio pelnas padidėjo 33 procentais. Jis teigia, kad tokie pasėliai – tinkama ateities ūkininkavimo technologija.
Renkasi biologinį ūkininkavimą
Timas Partonas iš Jungtinės Karalystės, stengdamasis išsaugoti dirvožemį, renkasi biologinį ūkininkavimą ir puoselėja darną su gamta. Apie 300 ha ūkyje augindamas kviečius, rapsus, salyklinius miežius, pupas, lubinus sėklai, avižas ir šiek tiek žolynų, jis nenaudoja insekticidų, augimo reguliatorių, fungicidų, nebeicuoja sėklų, nes subalansavus augalų vystymąsi, sintetinių žaliavų poreikis mažėja.
Rūpindamasi savo ūkio dirvožemiu, jis atlieka daug jo tyrimų, taip pat analizuoja satelitų duomenis. Jo siekis – iš viso nenaudoti cheminių trąšų. Paskaičiavo, kad tręšti biologinėmis 36 proc. naudingiau „Reikia keisti ūkininkavimo įpročius. Kad padėtume planetai. Dirvožemis – pagrindinis išteklius. Jį būtina saugoti“, – sakė Timas.
Vis mažindamas azotines trąšas, kad augalai geriau pasisavintų azotą, kartu su juo naudoja humines rūgštis. Timas daugina bakterijas, gamina humusą. Kompostą jis naudoja kaskart, kai įterpia biologines trąšas. „Man labai svarbu tiksliai žinoti sudėtį ir išlaikyti balansą, todėl gaminu pats“, – akcentavo jis.
Ūkininkui svarbu išsaugoti ūkio plotuose gyvenančius retus gyvūnus ir augalus. Jis nuolat stebi ir džiaugiasi matydamas, kaip plečiasi jų buveinės.
„Šis amžius turi būti biologijos amžiumi“, – sako Timas, laimėjęs daugybę apdovanojimų: „Labiausiai dirvožemiu besirūpinantis ūkininkas 2017“, „Metų žemdirbystės inovatorius 2019“, „Tvariausiai ūkininkaujantis ūkininkas 2019“ ir „Metų inovacijų ūkininkas 2020“.
Antroje nuotraukoje Andrew Howardas, trečioje – Timas Partonas.
Jolanta Dalia Abarienė
