Naujienos

Telšių r. ūkininkaujantis V. Ivancevičius akcentuoja, kad šiais laikais į priekį galima eiti tik dalijantis žiniomis ir patirtimi, o pradėjus tai puoselėti atsiranda daugiau kontaktų su žmonėmis. Jam pritaria ir LŽŪKT Telšių r. biuro buhalterinės apskaitos-ekonomikos konsultantė Marija Vitkienė.

Vytauto ūkis mišrus. Augina mėsinius gyvulius, javus. Su valstybės pagalba pavyko įsigyti apie 40 mėsinių telyčių dauginimui. „Aš jas nuperku su aukštu veisliniu potencialu, paauginu, stengiuosi, kad nebūtų kraujomaišos. Jei palikuonys gražūs, pasilieku toliau auginti, kad neliktų prastesnės genetikos, o kitus parduodu. Kol kas dar yra mikso, bet kryptingai renkuosi limuzinus“, – pasakoja ūkininkas.

Jis prisimena, kad pradėjo nuo Šarole veislės galvijų. Pradžia buvo labai finansiškai sunki, nes nebuvo jokios atidirbtos technologijos, niekas nežinojo, kaip juos auginti. Kadangi galvijai buvo labai dideli, vedė didelius veršelius. „Nežinojome, kokį pašarą duoti. Davėme gerą, buvo nemažai kritimų. Po kelerių metų pardavėme ir perėjome prie limuzinų. Ateity gal ir pakeisiu kryptį, pradėsiu auginti kitokios veislės, o šiandien – limuzinai. Man jie labai gražūs. Tai pasauly labai populiari veislė, nėra problemos parduoti, nes vis perdirbėjai nori“,– pasirinkimą komentuoja Vytautas.

Kol kas ūkininko tikslas – išgryninta limuzinų banda, tada bus galima keisti, nes jau norisi kažką naujo išbandyti. Vytautas pripažįsta, kad mėgsta iššūkius, bet apie kažką išgirdęs pirmą kartą turi suprasti, kad jam tai įdomu ir mato perspektyvą. Stebėdamas, kaip ūkininkauja tėvai, jis matė, kad kartais situacijos gali pasikeisti kardinaliai. „Tas man labai nepatiko ir norėjau siekti stabilumo, o jis žemės ūkio sektoriuje labai sudėtingas. Su iššūkiais nori nenori tenka susidurti. Visur, ką bedarysi, yra pliusų ir minusų. Turi apsispręsti“, – sako jis.

Ūkininkaujant Vytautui svarbūs ne tik geri finansiniai rezultatai. Tiek pat svarbu jausti, kad jo darbas naudingas visuomenei, nes maisto auginimas yra vienas svarbiausių darbų žemėje. „Man dėl to geriau, kai galvoju, kad maitinu visus gyventojus įskaitant ir žemės ūkio ministrą“, – teigia jis.

Meilė žemei ir viskam, kas gyva

Vytautas pasirinko studijuoti agronomiją ir įgijo magistro laipsnį. „Kai įstojau, negalėjau atskirti kvietrugių nuo avižų. Man jie buvo vienodi. Dabar jau iš toli skiriu“, – prisimena ūkininkas, akcentuodamas, kad ūkininkaujantys tėvai nevertė tapti ūkininku, o leido rinktis, pasakę pliusus ir minusus. 

Pasak Vytauto, meilės žemei ir viskam, kas gyva, sėklą į jo širdį pasėjo senelis. „Jis augino bites. Aš padėdavau sukti medų, žolę šienauti. Tas jo požiūris, kad gamta mums duoda, o mes iš jos imam, nuo vaikystės manyje gyvena. Senelis labai mokėjo įtraukti. Pasakojo apie gėles, iš kurių bitės ima medų. Prisimenu, žiūriu į gėles ir galvoju, kaip bitės tą medų randa. Pienę paragavau, o ji karti, kur tas medus yra. Senelis laikydavo karvučių, manau, ir šiandien jas pamelsčiau. Taip ir įgijau meilės gyvuliui, gyvam organizmui. Tai sutapo su mano vidiniu charakteriu ir tapo stipria gija mano gyvenime. Gal tai matydamas, senelis visą žemę, kurią valdė, man perrašė“, – apie jautrų ryšį su seneliu ir jo puoselėtomis vertybėmis pasakoja Vytautas.

Dabar ir jis pats mielai dalijasi žiniomis apie žemės ūkį. „Miestelyje, kur tėveliai gyvena, yra mokykla. Ne kartą kvietė mane papasakoti apie žemės ūkio sektorių, parodyti, kaip dirba technika, technologijos. Niekada neatsisakiau,“ –  tai, kas svarbu, komentuoja vyras.

Vytautas sakosi esąs mažiausiai ketvirtos kartos ūkininkas, kuriam sąsajos su praeities kartomis labai svarbios. „Mūsų žemėje yra dviejų sodybų likučiai: kurioje užaugo tėvelis ir kurioje senelis. Man tie plotai neįkainojami. Jei baigčiau ūkininkauti, jų neparduočiau, nes čia jau yra moralinė neįkainojama vertė“, – sako jis. 

Dalindamasis informacija, esi stipresnis

„Aš manau, kad šiais laikais į priekį galima eiti tik su teisingomis žiniomis, dalijantis patirtimi, nes tai sugrįžta. Kai pradedi tai puoselėti, atsiranda daugiau kontaktų su žmonėmis“, – teigia Vytautas ir prisimena atvejį, kai pas jį atvažiavo žmogus pirkti senos technikos. Nors nepirko, nuoširdžiai pasikalbėjus, parodžius gyvulius, davė patarimų, ką jis galėtų patobulinti.

Kai ūkyje įsigijo grūdų džiovinimo kompleksą, daug ūkininkų buvo atvažiavę pažiūrėti, kaip veikia. „Man negaila, aš visiems pasakoju. Kas geriau papasakos, nei tas, kuris tai perbrido“, – sako jis.

Būtent atsakingas dalijimas žiniomis lėmė sėkmingą ūkininko ir konsultantės Marijos Vitkienės bendradarbiavimą sprendžiant įvairius ūkininkaujant iškylančius klausimus. Marija Vytauto ūkio buhalterinę apskaitą tvarko nuo 2013 metų. Ji yra parengusi sėkmingai įgyvendintus jaunojo ūkininko ir ūkio modernizavimo projektus ES paramai gauti.

Vytautas pripažįsta, kad ūkininkavo pagreitį įgavo būtent po sėkmingo ūkio modernizavimo projekto. Pasak jo, buvo klausimų, bandė pats pagrįsti, kodėl nori ūkininkauti. Sunkokai gavosi. Tada paprašė Marijos, o ji parašė taip, tarsi jis pats būtų parašęs. Taip mintys sutapo. Ūkininko manymu, labai gerai, kad ta pati konsultantė ir verslo projektus rengia, ir ūkio apskaitą tvarko.

„Anksčiau ūkio apskaitos paslauga pradėjo naudotis tėveliai. Patiems sudėtinga, nes viskas labai greitai keičiasi, todėl nusprendėme samdyti profesionalus, kurie geriau išmano. Iki šiandien neplanuojame pasitraukti. Samdyti paslaugą ir laiko atžvilgiu paprasčiau. Manau, kad čia yra auksinis variantas. Žmonės, kurie čia dirba, daugiau ar mažiau yra susiję su kaimu, su žemės ūkiu. Pataria, atvirai bendraujame. Man tai svarbu. Kiek pažįstu ūkininkų, visi vertina tą pagalbą. Ūkininkaujant yra buvę įvairių situacijų. Visada, jei gaunu skambutį, susijusį su apskaita ar dokumentais, pirmiausiai skambinu čia paklausti gal kažko nepadariau, ar ką man reikėtų daryti. Visos naujienos mane pasiekia. Kuo plačiau dalinamasi informacija, tuo visiems ūkininkams geriau“, – svarbius bendro darbo aspektus komentuoja Vytautas.

Marija labai daug bendrauja su klientais ne tik buhalteriniais ir kitais žemės ūkio verslo klausimais. Jos moto –  reikia dalintis informacija, nes tik besidalindamas esi stipresnis. Todėl bendravimas su klientais yra visapusiškas.

„Šiais laikais viskas brangsta. Natūralu, kad kažkiek procentų brangsta ir konsultantų paslaugos. Kadangi esu patenkintas bendravimu ir teikiamų paslaugų kokybe, tikrai pratęsiu sutartį“, – apibendrina Vytautas.

E. Vilkevičiaus ir V. Ivancevičiaus nuotraukos

Senoji obelis, kurios paunksmėje Vytauto senelis dar vaikas būdamas stebėjo, kaip šienauja jo tėvas

Konsultantės M. Vitkienės ir V. Ivancevičiaus mintys sutampa – svarbiausia reikia dalintis ir gera, ir bloga patirtimi. Nebijoti pasakyti, kad suklydai, skleisk žinią, kad kiti nesuklystų.