Naujienos

Kokie mokesčių pokyčiai 2026 m., ar verta keisti ūkio teisinę formą, ir kaip dirvožemio tyrimai gali padėti taupyti – tai klausimai, kuriuos Vilkaviškio krašto ūkininkai aptarė susitikime su Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos (LŽŪKT) specialistėmis.

Kovo 4 d. Vilkaviškio sporto centro patalpose vykusį renginį organizavo LŽŪKT Vilkaviškio r. biuro komanda. Į susitikimą susirinko daugiau kaip 50 ūkininkų, kuriems aktualūs mokesčių pokyčiai, ūkio valdymo sprendimai ir efektyvesnis išteklių naudojimas.

LŽŪKT Vilkaviškio r. biuro vadovė Vilija Ševčenkienė, pristatydama Finansinės apskaitos ir ekonomikos skyriaus vadovę Vaidą Gomoliauskienę ir Technologinių paslaugų skyriaus vyriausiąją augalininkystės specialistę dr. Kristiną Amalevičiūtę-Volungę, pabrėžė, kad ūkininkams svarbu gauti patikimą ir praktinę informaciją. Ji kvietė susirinkusiuosius aktyviai klausti ir diskutuoti.

Mokesčių pokyčiai kelia daug klausimų

„Apie mokesčius kalbų daug, o mūsų finansinis raštingumas kartais ribotas. Reikia būti tikru vunderkindu, kad viską suprastum. Todėl ūkininkams svarbu kuo daugiau žinoti, kaip nauji mokesčiai paveiks mūsų ūkius, kad metų pabaigoje nebūtų netikėtumų“, – sakė Vilkaviškio rajono ūkininkų sąjungos pirmininkas Arvydas Šlivinskas.

LŽŪKT Finansinės apskaitos ir ekonomikos skyriaus vadovė Vaida Gomoliauskienė akcentavo, kad dėl mokestinės sistemos pokyčių ūkininkai vis dažniau svarsto, ar verta ūkį pertvarkyti į juridinį asmenį, pavyzdžiui, mažąją bendriją ar uždarąją akcinę bendrovę.

Specialistė pateikė skirtingų veiklos formų – ūkininko ūkio, mažosios bendrijos ir uždarosios akcinės bendrovės – mokestinę analizę, įvertindama privalumus ir galimas rizikas.

„Pagal šios dienos aktualijas, kaip parodė skaičiavimai, dažnam ūkininkui yra naudingiau veiklą vykdyti turint ūkininko statusą, tačiau nieko nėra stabilaus. Mokesčių pokyčiai inicijuojami nuolat, todėl reikia stebėti situaciją, įsivertinti pokyčių poveikį vykdomam verslui. Sprendimas keisti verslo formą neturi būti skubotas, viską reikia gerai apgalvoti, įvertinti, pasverti, juo labiau, kad tam laiko tikrai pakaks, nes priimti teisės aktų pokyčiai neįsigalioja jau kitą dieną“, – sakė V. Gomoliauskienė.

Finansinė apskaita – ne vieno žmogaus atsakomybė

Susitikimo metu aptarta ir finansinės apskaitos organizavimo ūkiuose praktika. Pasak V. Gomoliauskienės, patikėti visą verslo finansinę apskaitą vienam darbuotojui yra itin rizikinga, nes jam susirgus ar išėjus iš darbo, atsiranda nemažai problemų: samdomi darbuotojai tikisi laiku gauti atlyginimus, o Valstybinė mokesčių inspekcija ar Sodra nesigilina dėl kokių priežasčių yra vėluojamos pateikti ataskaitos. Pavėluotai išmokėti atlyginimai gali lemti darbuotojų išėjimą, nepasitenkinimą, o nepateiktos ar pavėluotai pateiktos ataskaitos gali kainuoti (baudos, delspinigiai).

Konsultavimo tarnyba vis dažniau susiduria su klientų prašymais padėti atsitikus aukščiau minėtoms situacijoms. Tuo tikslu buvo sukurta finansininko paslauga, kuri užtikrintų finansinės apskaitos tvarkymo darbų tęstinumą susirgus kliento buhalteriui ar išėjus jam iš darbo. Klientams nereikėtų rūpintis apskaitos programų atnaujinimu ar techniniu palaikymu, darbuotojų kvalifikacijos tobulinimu, jis galėtų matyti savo finansinius duomenis pats, prisijungęs prie programos. Finansininko paslauga apima apskaitos programos nuomą, kliento apmokymą dirbti su ja, konsultacijas ir finansininko paslaugas pagal susitartas darbų apimtis. Tokiu būdu apskaitos tvarkymo darbus apskaitos programoje atlieka tiek Konsultavimo tarnybos finansininkas, tiek klientas ar jo darbuotojas. Kiekvienas yra atsakingas už savo atliekamų darbų dalį, o, esant poreikiui, visada visus darbus gali perimti Konsultavimo tarnybos finansininkas, todėl klientas gali jaustis saugus.

„Pasirinkus finansininko paslaugas, ūkyje nebereikėtų aukštos kvalifikacijos finansinės apskaitos specialisto, o darbais galima pasidalinti. Taigi kreipdamiesi į biurą dėl finansinės apskaitos, galite konsultantui patikėti ją visą arba dalintis atsakomybe už mažesnę kainą“, – apibendrino Vaida Gomoliauskienė.

Išsamesni dirvožemio tyrimai padeda taupyti

Dr. Kristina Amalevičiūtė-Volungė akcentavo išsamių dirvožemio tyrimų svarbą. Ji ragino ūkininkus atlikti dirvožemio sveikatingumo tyrimus LŽŪKT laboratorijoje ir suprasti, ko iš teisų reikia jų dirvožemiui. Šis kompleksinis vertinimas apima dirvožemio fizikinės, cheminės ir biologinės dirvožemio savybės.

Pasak specialistės, šis tyrimas leidžia geriau suprasti dirvožemio būklę ir padeda priimti tikslesnius sprendimus dėl tręšimo bei dirvožemio derlumo gerinimo.

„Dažnai tyrimai parodo, kad svarbiausia ne didinti trąšų kiekį, o spręsti tikrąsias dirvožemio problemas. Tikslingi sprendimai padeda efektyviau naudoti išteklius ir sumažinti išlaidas, kurios kitu atveju būtų skirtos netikslingam tręšimui. Atlikus mažą pokytį, galime sulaukti didelių“, – teigė dr. K. Amalevičiūtė-Volungė.

Šiandien ūkininkams svarbiausia ne tik užauginti gerą derlių, bet ir priimti ekonomiškai pagrįstus sprendimus. Aiškesnis mokestinės aplinkos supratimas, profesionaliai tvarkoma apskaita ir išsamūs dirvožemio tyrimai tampa svarbiais įrankiais siekiant tvaraus ir konkurencingo ūkininkavimo.

Autorė Jolanta Dalia Abarienė

Nuotraukos autorės