Naujienos

Europos Sąjungos šalyse, įgyvendinant bendrąją žemės ūkio politiką, nuolat stebima žemės ūkio padėtis. Tai daroma analizuojant Ūkių apskaitos duomenų tinklo (ŪADT) duomenis.

ŪADT respondentai 2018 m. – tai smulkūs ir vidutiniai Vilniaus r. ūkiai, kurių didžioji dauguma verčiasi gyvulininkyste. Dauguma šių ūkių 2018 m. dirbo pelningai, o vidutinis jų grynojo pelningumo rodiklis buvo 0,39 (vidutiniškai Lietuvoje – 0,31). Vilniaus r. 2018 m. apklausoje dalyvavo 8 respondentiniai ūkiai.

1 pav. Vilniaus r. 2017–2018 m. grynasis pelningumas ir grynasis pelningumas (be dotacijų, susijusių su pajamomis), proc.

1 paveiksle matome Vilniaus r. grynojo pelningumo ir grynojo pelningumo (be dotacijų, susijusių su pajamomis) 2017–2018 m. rezultatus. Dalis savivaldybės teritorijos 2018 m. nukentėjo nuo sausros, todėl dalis derliaus neužderėjo. To pasekmė – mažėjantis Vilniaus r. ūkininkų ūkių grynasis pelningumas. Jis rodo, kiek 1 pardavimo eurui tenka grynojo pelno.

Atmetus dotacijas, susijusias su pajamomis, vidutinis 2018 m. Vilniaus r. ūkių pelningumas buvo -0,26 (vidutiniškai Lietuvoje – 0,06). Palyginus ŪADT rodiklius, matyti, kad ūkiai ekonomiškai labai priklausomi nuo tiesioginių išmokų. Be gaunamų tiesioginių išmokų ekonomiškai būtų nenaudinga ūkininkauti. Visi ūkiai, negaudami dotacijų, dirbtų nuostolingai. Apskaičiuotas grynojo pelningumo rodiklis be dotacijų rodo, kiek grynojo pelno be dotacijų, susijusių su pajamomis, uždirbo 1 pardavimo pajamų euras ir ūkio gebėjimą uždirbti pelno tiesiogiai iš vykdomos veiklos (be tiesioginių išmokų).

Analizuojamu 2017–2018 m. laikotarpiu skolos rodiklis mažėjo nuo 0,18 iki 0,17 koef. Skolos rodiklis rodo bendrą ūkio įsiskolinimo lygį, kokia dalis skolintų lėšų panaudojama įsisavinant ūkio turtą. Rekomenduojama rodiklio reikšmė – ne didesnė nei 0,6. Tai yra visos ūkio skolos neturėtų sudaryti daugiau nei 60 proc. viso ūkio turto. Visos Lietuvos ūkininkų, dalyvavusių ŪADT 2018 m., šis rodiklis sudarė 0,25. Tai rodo, kad vidutiniškai ūkių skolos sudarė mažiau nei 25 proc. ūkių turto, nesiekė kritinės rodiklio reikšmės ir ūkiai labiau linkę veiklą vykdyti nuosavomis lėšomis. Galime daryti išvadą, kad Vilniaus r. ūkiai linkę mažiau skolintis nei šalyje veikiantys kiti ūkiai. Taip pat mažėjant ūkių pelningumui ūkiai Vilniaus r. nesigriebė kreditų apyvartinėms lėšoms dėl pirkėjų vėlavimo apmokėti už ūkių pagamintą produkciją.

2 pav. Skolos rodiklis Lietuvoje ir Vilniaus r.

Galime teigti, kad 2018 m. Vilniaus r. ūkininkams nebuvo lengvi. Daugelį jų gelbėjo gaunamos dotacijos, be jų ūkininkai neišgyventų. Mūsų krašte sunku ūkininkauti dėl nenašių žemių, kalvotų sklypų ir laiku negaunamų apmokėjimų už parduotą produkciją. Pastebima tendencija, kad nauji perspektyvūs ūkininkai Vilniaus r. krašte vis dažniau renkasi mėsinę gyvulininkystę, bando kurti verslus kaimo vietovėse, vis aktyviau naudojasi ES gaunama parama.  

Išsamesni apibendrinti duomenys bus pateikti Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto leidinyje „Ūkių veiklos rezultatai 2018“.

Parengta naudojant LŽŪKT Vilniaus sav. 2018 m. respondentinių ūkių veiklos analizės duomenis.

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Elektrėnų sav. biuro buhalterinės apskaitos konsultantė, teikianti ir verslo ekonomikos paslaugas Greta Sinkevičienė

www.agroakademija.lt rekomenduoja pažiūrėti

ŪADT – tvariam Europos žemės ūkio ir kaimo vietovių vystymuisi