Naujienos

Konsultavimo tarnyba (LŽŪKT) siekdama, kad klientai gautų naudingas paslaugas ir ūkininkautų tvariau, į bendrą diskusiją pakvietė gausų būrį aplinkos apsauga besirūpinančių institucijų ir organizacijų. Aplinkosaugos klausimais diskutuota su LR aplinkos ministerijos, Aplinkos koalicijos, Baltijos aplinkos forumo, Aplinkos apsaugos agentūros, VDU Žemės ūkio akademijos bei Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų instituto atstovais.

Žemės ūkis yra trečioje vietoje pagal aplinkos taršą, todėl vis dažniau ir garsiau kalbama apie poreikį ieškoti efektyvių būdų, kad gaminant produkciją būtų optimizuotas šiltnamio dujų susidarymas (CO₂) ir išleidimas į atmosferą, sumažintas azoto ir fosforo išsiplovimas iš dirvožemio, kurie patekę į požeminį vandenį ir sukelia eutrofikacijos procesą.

Susitikimo metu LŽŪKT direktorius E. Makelis, pristatęs organizacijos teikiamas paslaugas, kompiuterines programas, veiklos modelį, ateities planus, pabrėžė, kad įstaigos ilgalaikis tikslas – konsultacijomis padėti ūkininkams ne tik ekonomiškiau plėtoti verslą, bet ir labiau tausoti aplinką. Kaip pavyzdys buvo pateiktas organizacijos teikiamas tiksliojo ūkininkavimo paslaugų paketas augalininkystės ūkiams, kur siūloma pagalba kiekviename gamybos procese – dirvožemio ėminių paėmimas, išstyrimas LŽŪKT laboratorijoje, tręšimo planų kintama norma parengimas, pasėlių stebėjimas pasitelkiant palydovinius duomenis bei dronus ir pasėlių priežiūra, vadovaujantis integruotos augalų apsaugos principais. Pristatyta ir integruotos augalų apsaugos informavimo ir mokymų informacinė sistema IKMIS.

Plėtros padalinio vadovas Rimtautas Petraitis, kuris Konsultavimo tarnybai atstovauja įvairių tarptautinių organizacijų veikloje, teigė, kad šiuo metu ES itin daug dėmesio skiria klimato kaitos mažinimo klausimui, diskutuojama, kad naujojoje Kaimo plėtros programoje aplinką tausojančių priemonių diegimui ūkiuose turėti būti skirtos didelės investicijos.

Daugiausia diskusijų sulaukė augalininkystės ekspertės Kristinos Narvidienės pranešimas. Ji kalbėjo apie LŽŪKT teikiamą Ūkių vertinimo paslaugą, kuria siekiama patikrinti, ar ūkis atitinka kompleksinius reikalavimus, ir, aptikus neatitikimų, padėti ūkininkui juos pašalinti. K. Narvidienė pastebėjo, kad nemažai ūkininkų įsigydami žemės neįsigilina, ar, pavyzdžiui, nėra reikalavimų, joje ribojančių ūkininkavimą (saugoma teritorija, Natura 2000 ar kt.). Jei yra, ūkininkams rekomenduojama konsultuotis, ką savo valdoje gali ir ko negali daryti. Ekspertė pastebėjo, kad ūkininkų veiklą apsunkina ir vienas kitam prieštaraujantys skirtingų institucijų deleguoti teisės aktai, todėl neaišku, kuriuo reikia ūkininkui vadovautis.

Technologinių paslaugų skyriaus vadovas Rimas Magyla diskusijos dalyvius supažindino su metodais, kurie yra naudojami sudarant tręšimo planus LŽŪKT klientams. Pabrėžė, kad siekiant gausesnio derliaus ir norint sutaupyti lėšų trąšoms – būtini dirvožemio tyrimai. Augalininkystės paslaugų vadovas Karolis Urba pristatė ne tik www.ikmis.lt galimybes aplinkosaugos reikalavimais besidomintiems ir juos siekiantiems įgyvendinti ūkininkams, tačiau svečiams pristatė ir naujausią LŽŪKT įrangą, skirtą tiksliojo ūkininkavimo paslaugų atlikimui.

Problemos sprendžiamos susibūrus į koaliciją

LR aplinkos ministerijos atstovės teigė, kad ministerija ieško būdų, kaip kuo efektyviau bendradarbiauti su žemdirbiškomis institucijomis ar organizacijomis. Siekiama tikslo – sujungus jėgas, mažinti taršą iš žemės ūkio. Šiuo metu ES prioritetas – amoniako taršos mažinimas, todėl planuojama, kad kitu programavimo laikotarpiu šiai taršai mažinti bus skiriamas nemažas finansavimas. Taip pat pastebėta, kad Lietuvoje kiekvienais metais išmetama vis daugiau CO₂, dėl to iš ties neramu. Jau žinoma, kad Lietuva šių dujų išmetimą į aplinką turės sumažinti net 13 procentų.

Renginyje savo įžvalgomis dalijosi ir Aplinkosaugos koalicijos atstovai. Ši koalicija buria Lietuvos aplinkosaugos nevyriausybines organizacijas, siekiančias suvienyti organizacijų žinias, patirtį ir išteklius tam, kad žmonės gyventų atsakingai ir santarvėje su gamta.

Aplinkosaugos koalicija, bendradarbiaudama su Lietuvos gamtos fondu ir Lietuvos ornitologų sąjunga, LR ŽŪM teikė pasiūlymus Žemės ūkio ir kaimo plėtros 2021–2027 m. strateginiam planui. Principiniai pasiūlymai buvo: bent 30 proc. pirmojo ramsčio lėšų turi būti skirta agrarinės aplinkosaugos schemoms; antrasis ramstis turi pasiūlyti daugiau specifinių priemonių, skirtų sugyvenimui su gamta ir aplinkai draugiškam ūkininkavimui; ūkininkams turi būti atlyginta už pasiektus teigiamus su aplinka susijusius rezultatus.