Naujienos

Klaipėdos kraštas palankesnis auginti gyvulius nei grūdus, o gyvuliams didelės įtakos turi žolynas, kuriame jie ganosi, iš kurio gaminamas pašaras. Koks jis turėtų būti, kada ir kaip reikėtų atnaujinti, ar verta ir kada reikia tą daryti? Pasitikrinti, ar viską daro gerai, į LŽŪKT Klaipėdos rajono biure organizuotą seminarą drauge su kitais atėjo ir ūkininkas Irmantas Gudauskis. Jo ūkyje atliktas praktinis žolyno vertinimas.

Irmantas Gudauskis apie 100 ha ūkyje augina Šarole mėsinius gyvulius. Maždaug pusė ūkio ploto skirta ganykloms. Žiemą gyvuliai laikomi tentiniuose angaruose ant gilaus kraiko. „Stengiamės kas kelerius metus seną pievą suarti. Tada 2–3 metus sėjame grūdinius, o  po to vėl žolių mišinį. Žinoma, prieš tai rudenį lauką patręšiame mėšlu. Ir vėl 4–5 metus laikome žolyną,“ – apie ūkyje taikomą žolyno tvarkymo technologiją pasakoja ūkininkas.                                                                                                                     

Pasak jo, sakymas, kad mėsiniams gyvuliams nieko nereikia – mitas. Juk  auginant intensyvių veislių mėsinius galvijus daug kas priklauso nuo pašaro. Jei gero neturėsi, nieko neužauginsi. Penimiems gyvuliams ūkininkas papildomai duoda savame ūkyje užaugintų traiškytų grūdų. Grūdiniai augalai ūkyje auginami tik dėl pašaro, todėl daug jų nesėja.

Irmantas kreipėsi į LŽŪKT Klaipėdos r. biurą dėl pašaro ištyrimo. „Į ūkį su mobilia gyvulininkystės laboratorija atvykęs Vytas Gudaitis ištyrė pašarą. Jis nebuvo blogas, gal šiek tiek perdžiovintas. Čia jau buvo mūsų klaida, – pripažįsta ūkininkas. – Trąšų praktiškai nenaudojame, stengiamės žolyną atnaujinti įsėdami. Aišku, paskui matysime. Jeigu pašaro poreikiai didės, gal ir reikės šiek tiek patręšti, kad būtų atolo. Juk ūkis didėja, gyvulių daugėja“.

„LŽŪKT konsultantai ėmė ir žolynų dirvožemio ėminius, o dabar, beklausant Vido Tolevičiaus, dar vieną gerą dalyką apie kalkinimą sužinojau. Seniai ta mintis kirbėjo, o Vidas tik paskatino greičiau įgyvendinti. Reikės pabandyti, pažiūrėti, koks efektas. Kalkinimas praktiškai tas pats, kas tręšimas pirmaisiais metais. Pas mus yra daug pavyzdžių, kai ūkininkai beria ir beria trąšas, o derliaus vis tiek nėra,“ – samprotavo Irmantas.

Vertinant žolyną – praktiški patarimai

Vertindamas ketvirtus metus naudojamą žolyną, Vidas Tolevičius pirmiausia akcentavo jo tinkamą pjovimo aukštį.

„Pjovimo aukštis tikrai geras – 5–7 cm. Džiugina ir tai, kad žolyne nėra piktžolių, vadinasi žemė įdirbta tinkamai. Dirvožemio rūgščią reakciją rodo samanos. Taigi  žolė jau sunaudojo maisto medžiagas. Aš jau šito žolyno netręščiau. Jis nebeduos grąžos. Įsėti ankštinių taip pat neverta, nes per samanas nei viena sėkla neįsiterps ir neišdygs. Šitokį žolyną jau reikia rudenį patręšus mėšlu suarti Ir labai svarbu pakalkinti. Atlikus pirmą kalkinimą granuliuotomis kalkėmis (1 t/ha), toliau kiekvienais metais – palaikomą, paskleidžiant po pusę tonos kalkių,“ – situaciją apibūdino gyvulininkystės specialistas.

Kyla klausimas, kas naudingiau – kalkinti ar pirkti trąšas? Pasak Vido Tolevičiaus, ganyklų persėjimas be kalkinimo neefektyvus. Jis atsiperka per metus. Kalkinti geriau kalkėmis nei kreida.

Klaipėdos krašte vyrauja  3,5–4 rūgštingumas (PH). Gyvulininkystės specialistas akcentavo, kad dirvožemis rūgštėja dėl išeikvotų kalcio išteklių. Jo žolynas pasiima daugiau nei javai. Todėl, prieš priimant sprendimus, rudenį labai svarbu ištirti dirvožemį ir nustatyti jo rūgštingumą, humuso, P₂0₅ (fosforo), K₂0 (kalio) kiekį,  kitus rodiklius.

Žemė žolynams turi būti suarta rudenį, arimo gylis priklauso nuo to, kiek dirvožemyje humuso. Žolių sėklos labai smulkios, todėl negalima įterpti per giliai.

„Žolynas yra daugiametis. Tinkamai įrengtas, tarnauja 5 metus. Būna taip, kad iš hektaro ūkininkas prisuka 2–3 rulonus, dar nuomoja iš kaimyno, ir vėl tiek pat prisuka. Tikrai racionaliau atnaujinti savąjį, “ – apibendrino gyvulininkystės specialistas.

Daugiau apie žolyno atnaujinimą videoreportaže.

Dėl visų LŽŪKT paslaugų kreipkitės į savo rajono ar savivaldybės biurą.