Naujienos

Trys LŽŪKT Technologinių paslaugų skyriaus ir du Konsultavimo paslaugų ir produktų valdymo skyriaus specialistai vyko į keturių dienų stažuotę Landshute (Vokietija), kur dalyvavo mokymuose „Palydovinių duomenų panaudojimas žemės ūkyje“. Teorinius ir praktinius mokymus vedė daug patirties su palydoviniais duomenimis ir jų pritaikymo žemės ūkyje turintys įmonės „Geocledian GmbH“ atstovai dr. Florian Schlenz, Dimo Dimov ir „Weihenstephan-Triesdorf“ taikomųjų mokslų universiteto profesorius Patrick Ole Noack.

Pagrindinis technologinio amžiaus iššūkis, tenkantis šiuolaikiniam žemės ūkiui, – tvarus jo vystymas, orientacija į tiksliosios žemdirbystės sprendimus. Nors inovacijų diegimas Lietuvos ūkiuose nėra naujovė, tačiau (skirtingais duomenimis) tikslaus ūkininkavimo sistemas taiko apie 10 proc. ūkių. O tie, kurie ir turi tiksliąsias ūkininkavimo sistemas, dažnai neišnaudoja visų galimybių. Vis tik jų poreikis auga kiekvieną dieną: ūkininkai ieško technologijų, kurios padėtų mažinti išlaidas nemažinant gamybos ir išlaikyti stabilų dirvožemio našumą bei sveiką aplinką. Tiksliąsias technologijas naudojantys ūkiai turi visas galimybes išnaudoti palydovių vaizdų teikiamas naudas: apskaičiuoti vegetacijos indeksus, kurie leistų įvertinti ūkio laukus ir pasėlius, prognozuoti derlingumą, įvertinti pasėlių gyvybingumą, nustatyti nuostolius po žiemos ar sausrų, parengti tikslius kintamos normos purškimo, tręšimo, sėjos žemėlapius, analizuoti pasėlių pokyčius stebint skirtingus žemės ūkio augalus ir pan.

Mokymų metu analizuota palydovų, naudojamų žemės ūkyje (Sentinel l-2, Landsat8 ir kt.) teikiama informacija, jų ypatumai, naudojami šviesos spektrai ir jų reikšmės, palydoviniai vaizdai ir jų pritaikomumas. Gauta ne tik daug teorinių žinių, buvo atliekamos ir praktinės užduotys, kurios leido geriau įsisavinti informaciją ir suprasti palydovinių duomenų pritaikymą, įvairių indeksų, tokių kaip: NDVI, NDWI, NDRE, SAVI, CIRE ir kt. apskaičiavimo ypatumus, gautų rodiklių reikšmes, vertinant pasėlius ar planuojant kitus žemės ūkio darbus. Lektoriai pateikė nemažai rekomendacijų.

Mokymų  metu   analizuoti  Konsultavimo  tarnybos  darbuotojų  gauti   bepiločių orlaivių (dronų)  vaizdai,  kurie  lyginti su palydoviniais vaizdais, įvertinti skirtumai ir panašumai, atskleistos priežastys, kodėl kai kuriais atvejais vaizdai gali skirtis. Suprantama, kad analizuojant palydovinius ar dronų teikiamus duomenis visada reikia palyginti dar ir su realia situacija laukuose.

„Įgytas žinias tikrai pritaikysime darbe tobulindami ar kurdami augalininkystės, tiksliojo ūkininkavimo paslaugas, vertindami palydovų ir bepiločių orlaivių teikiamus duomenis. Konsultavimo tarnyba siekia tekti inovatyvias paslaugas savo klientams, tarp jų yra ir nuotolinio stebėjimo (angl. remote sensing) pritaikymas, todėl įgytos žinios taip pat leis atnaujinti esamas paslaugas, labiau jas pritaikyti inovatyviems ūkiams arba norintiems savo pasėlius įvertinti greitai ir efektyviai. Skirtingais atvejais reikia analizuoti skirtingus indeksus arba juos palyginti tarpusavyje. Nepakanka naudoti vieną indeksą ir pagal jį parengti išvadas, reikalinga detali analizė, kuri būtų kuo tikslesnė, atitinkanti situaciją. Pagal konkrečius ūkininko poreikius bus galima parinkti reikiamus indeksus ir juos įtraukti į teikiamą ūkininkui paslaugą taip, kad suteiktų daugiausia informacijos, atitiktų realią situaciją ir sukurtų didžiausią pridėtinę vertę ūkiui“, – sakė paslaugų ir produktų valdymo specialistas Mindaugas Mižutavičius.

LŽŪKT sukūrė tiksliojo ūkininkavimo paslaugų teikimo ir demonstravimo sistemą

Siekdama konsultuoti, mokyti, informuoti ir kitaip gilinti žemdirbių ir kitų suinteresuotų asmenų žinias apie tikslųjį ūkininkavimą, demonstruojant inovatyvias technologijas ir parodant jų veikimo principus, Konsultavimo tarnyba įsigijo tiksliosios žemdirbystės technologijų demonstravimo mokomąjį stendą ir sukūrė tiksliojo ūkininkavimo paslaugų teikimo ir demonstravimo sistemą. Ją sudaro automatizuotas dirvožemio ėminių paėmimas, ištyrimas modernioje LŽŪKT laboratorijoje, tiksliojo (kintamos normos) tręšimo plano sudarymas, pasėlių stebėjimas dronais, pasitelkiant palydovų ir meteorologinių stotelių duomenis, gautų rezultatų atvaizdavimas bei demonstravimas mobilaus tiksliosios žemdirbystės technologijų demonstravimo stende.

Siekiant, kad sistema veiktų efektyviai, sukurtos ir teikiamos nešališkos tiksliojo ūkininkavimo paslaugos, parengtos mokymo programos, kurios, tikimasi, skatins tiksliojo ūkininkavimo propagavimą ir taikymą praktikoje išnaudojant visas jo galimybes. Jau pradėti organizuoti teoriniai ir praktiniai 8 akad. val. mokymai „Tiksliojo ūkininkavimo technologijos žemės ūkyje“. Šie mokymai – tai atidarytų tiksliojo ūkininkavimo paslaugų ir kompetencijų centro „Inovacijos vartų“  rezultatas.

Žemdirbiai gali naudotis LŽŪKT specialistų sukurta nemokama, atvira taikomųjų inovacijų tyrimų ir rezultatų informacinė sistema TITRIS. Joje išorės vartotojui (lietuvių ir anglų kalbomis) pateikta ūkininkaujantiems naudinga informacija apie šalyje atliktus taikomųjų inovacijų tyrimų rezultatus ar sukurtas žemės ūkio inovacijas. Sistemos objektas – nekomerciniai mokslo tyrimai ir praktikų sukurtos inovacijos, turinčios ir galinčios turėti mažesnės ar didesnės reikšmės tvariai žemės ūkio gamybai. Visus TITRIS sistemos duomenis vertins kompetentingi LŽŪKT specialistai, užtikrinantys informacijos aiškumą, naujumą, pritaikomumą ir aktualumą. Pernai rudenį VDU Žemės ūkio akademijoje vykusioje parodoje „Inno panorama 2019“ LŽŪKT pristatoma tiksliojo ūkininkavimo technologinių paslaugų demonstravimo sistema su integruotomis dalimis buvo įvertinta medaliu.

LŽŪKT siekia sustiprinti ir išplėsti šiuolaikinių (tiksliųjų) žemės ūkio technologinių paslaugų spektrą ir išbandyti inovacijas tobulindama žemdirbių ir konsultantų kompetencijas.

Stažuotė organizuota pagal įgyvendinamą projektą „Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos specialistų kompetencijų didinimas, plėtojant tiksliojo ūkininkavimo paslaugas“, finansuojamą ES struktūrinių fondų lėšomis.