Naujienos

Joniškio rajone į ES ŪADT 2018 m. atrinkti skirtingų gamybos šakų respondentiniai ūkiai: tradiciniai augalininkystės, mišrūs, vyraujant gyvulininkystei, ir daržininkystės. Tai įvairių ekonominio dydžių ūkiai, kurių gamybos efektyvumo rodikliai labai skirtingi.

ŪADT yra pagrindinis duomenų apie pajamų lygį ūkiuose ir valdymo sprendimų žemės ūkio sektoriuje efektyvumą šaltinis. Respondentiniai ūkiai atspindi įvairias ūkininkavimo sąlygas: ūkininkavimo kryptį, ūkio dydį, žemės kokybę, ūkininko amžių, ūkininkavimo vietą, mažiau palankias ir palankias ūkininkauti vietoves, ekologiškumą. Toks diferencijavimas leidžia palyginti įvairių ūkių grupių veiklos gamybinius ir finansinius rezultatus, numatyti jų plėtros tendencijas.

Iš Joniškio r. į ES ŪADT 2018 m. atrinkti skirtingų gamybos šakų respondentiniai ūkiai: tradiciniai augalininkystės, mišrūs, vyraujant gyvulininkystei, ir daržininkystės. Tai įvairių ekonominio dydžių ūkiai, kurių gamybos efektyvumo rodikliai labai skirtingi.

Analizuoti 31 ūkio duomenys

Joniškio r. biuro konsultantės 2019 m. pateikė 31 respondentinio ūkio duomenis apie gamybinę ir finansinę veiklą 2018 metais. Ši informacija pateikta vadovaujantis buhalterinės apskaitos duomenimis. Tarp respondentinių ūkių buvo 24 augalininkystės, 7 gyvulininkystės arba mišrūs. Jų vidutinis bendras valdomos žemės plotas buvo 114,45 ha, didžiausias – 630,37 ha, o mažiausias 1,96 hektaro. Joniškio rajone žemės derlingos, todėl vyrauja augalininkystės ūkiai.

1 pav. Joniškio r. vidutinis augalų derlingumas, t/ha

Joniškio r. respondentiniuose ūkiuose 2018 m. vidutinį derlingumą lyginant su Lietuvos respondentinių ūkių 2018 m. derlingumu, pastebėta, kad Joniškio r. augalų vidutinis derlingumas didesnis už Lietuvos vidurkį. Tą lėmė padidėję respondentų žemės ūkio naudmenų plotai ir palankesnės gamtinės sąlygos. Mažiau derlingi Joniškio r. buvo žieminiai rapsai, kurių derlingumas 24 proc. mažesnis už Lietuvos respondentinių ūkių vidurkį. Derlingiausi buvo žieminiai kviečiai, jų derlingumas – 6,51 t/ha arba 27,5 proc. didesnis, palyginti su Lietuvos respondentinių ūkių vidurkiu.

Kintamųjų sąnaudų dalies bendrojoje produkcijoje rodiklis rodo, kiek ūkis patiria kintamųjų sąnaudų bendrajai produkcijai pagaminti. Pastoviųjų sąnaudų dalies bendrojoje produkcijoje rodiklis rodo, kiek ūkis patiria pastoviųjų sąnaudų bendrajai produkcijai pagaminti.

2 pav. Joniškio r. vidutinės kintamųjų ir pastoviųjų sąnaudų dalis bendrojoje produkcijoje, Eur

Atsižvelgiant į 2 pav. pateiktus duomenis, matyti, kad Joniškio r. 2018 m. kintamųjų sąnaudų dalis bendrojoje produkcijoje, palyginti su 2017 m., didėjo. Tai rodo, kad respondentų ūkiai patyrė daugiau gamybinių sąnaudų bendrajai produkcijai pagaminti. Pastoviosios produkcijos sąnaudos bendrajai produkcijai pagaminti 2018 m. didėjo nedaug – 0,06 proc., palyginti su 2017 m., o analizuojamu 2016–2018 m. laikotarpiu išliko pastovios. Šias sąnaudas sudaro ilgalaikio turto nusidėvėjimas ir administracinės sąnaudos.

3 pav. Joniškio r. finansinių rodiklių vidurkiai

Grynojo pelningumo rodiklis (be dotacijų, susijusių su pajamomis) rodo, kiek grynojo pelno (be dotacijų, susijusių su pajamomis) uždirbo 1 pardavimo pajamų euras, t. y. rodiklis rodo ūkio priklausomybę nuo tiesioginių išmokų (pvz., išmokos už pasėlius, galvijus ir kt.) ir gebėjimą uždirbti pelno tiesiogiai iš vykdomos veiklos (be paramos). Atsižvelgiant į 3 pav., Joniškio r. 2018 m. grynojo pelno (be dotacijų, susijusių su pajamomis) rodiklis siekė 0,08 euro cento, palyginti su 2017 m., rodiklis sumažėjo 0,15 euro cento, tai sąlygojo 2018 m.nepalankios meteorologinės oro sąlygos, augalų derlingumas sumažėjo, gautas prastas derlius ir padidėjusios kintamosios sąnaudos.

Dauguma respondentinių ūkių analizuojamu 2016–2018 m. laikotarpiu veiklą vykdė pelningai ir stabiliai. Joniškio r. ūkiuose 1 pardavimo pajamų eurui 2018 m. teko 0,25 Eur grynojo pelno, palyginti su 2017 m., sumažėjo 40 proc., t. y. 1 pardavimo pajamų eurui teko 0,10 Eur mažiau grynojo pelno. 2018 m. palyginti su 2016 m., grynasis pelningumas padidėjo 8 procentais. Grynojo pelningumo mažėjimui įtakos turi grynojo pelno sumažėjimas, kurį lėmė padidėjusios kintamosios, pastoviosios ir palūkanų sąnaudos, sumažėjusios pardavimo pajamos.Respondentams nesiimant priemonių, padėsiančių stabdyti grynojo pelno mažėjimo tendenciją, ateityje veikla gali tapti nuostolinga. Planuojant gauti finansinę ES paramą, šis rodiklis turėtų būti ne mažesnis nei 0,02, t. y. 2 procentai.

Analizuojamu 2016–2018 m. laikotarpiu skolos rodiklis didėjo nuo 0,26 koef. iki 0,28 koef., tam įtakos turėjo didesni prisiimti įsipareigojimai ir gauti kreditai. Skolos rodiklis rodo bendrą ūkio įsiskolinimo lygį, kokia dalis skolintų lėšų panaudojama formuojant ūkio turtą. Rekomenduotina rodiklio reikšmė – ne didesnė nei 0,6. Tai yra visos ūkio skolos neturėtų sudaryti daugiau nei 60 proc. viso ūkio turto. Joniškio r. 2018 m. šis rodiklis sudarė 0,28. Tai rodo, kad vidutiniškai ūkių skolos sudarė mažiau nei 30 proc. ūkių turto, nesiekė kritinės rodiklio reikšmės ir ūkiai labiau linkę veiklą vykdyti nuosavomis lėšomis.

Joniškio r. biuro buhalterinės apskaitos konsultantė Sandra Jakštaitė

www.agroakademija.lt rekomenduoja žiūrėti

ŪADT – tvariam Europos žemės ūkio ir kaimo vietovių vystymuisi