Naujienos

Kretingos r. respondentinių ūkių 2018 m. duomenų apžvalga

  2019-11-06

Ūkio apskaitos duomenų tinklas (ŪADT) – unifikuota informacinė sistema, skirta stebėti prekinės žemės ūkio produkcijos gamintojų ekonominei ir finansinei veiklai. Taikant statistinius atrankos metodus, tyrimui atrenkami ūkiai, kurie reprezentuoja jų visumą. Tad respondentinių ūkių yra visuose Lietuvos rajonuose, skirtingose zonose ir atspindi skirtingas ūkininkavimo sąlygas. Žemės ūkio produkcijos gamintojai duomenis į ŪADT tinklą teikia savanoriškai ir konfidencialiai.

Į respondentinių ūkių duomenų tinklą 2018 m. pateko 29 Kretingos r. ūkių duomenys. Pagal ūkinę veiklą atrinkta 11 augalininkystės ūkių, 1 bitininkystės ir 17 mišrių ir gyvulininkystės ūkių.

Kretingos r. 2018 m. pateiktos 2483 paraiškos tiesioginėms išmokoms gauti, deklaruota 53,18 tūkst. hektarų žemės ūkio naudmenų, t. y. 1,82 proc. viso Lietuvoje deklaruoto ploto. Vidutinis deklaravusio plotas buvo – 21,42 ha, tačiau respublikos vidurkis nepasiektas, nes jis buvo 22,71 hektaro.  Kretingos r. ūkininkai augino vasarinius ir žieminius kviečius, kvietrugius, rapsus, pupas, žirnius, miežius, kukurūzus pašarui ir kt. kultūrinius augalus. Gyvulininkystės ūkiuose pagrindinę pasėlių dalį užėmė pievos ir ganyklos, o augalininkystės ūkiuose – vasariniai ir žieminiai kviečiai, miežiai.

1 pav. Augalų derlingumas Kretingos rajone, lyginant su Lietuvos derlingumo vidurkiu

Pagal 1 paveiksle pateiktus duomenis matyti, kad 2018 m. ūkininkams buvo patys blogiausi per trejų metų laikotarpį. Dėl sausros ūkiuose 2018 m. patirta didelių derliaus nuostolių. 2018 m. duomenis lyginant su 2017 m. duomenimis, matyti, kad vasarinių miežių derlingumas mažesnis 49,22  proc., žieminių kviečių – 40,50 proc., vasarinių kviečių – 54,22 proc., o vasarinių rapsų derlingumas skyrėsi nežymiai ir buvo mažesnis tik 16,40 procento. Kretingos r. ūkiuose pasiekti derlingumo vidurkiai 2018 m. nelabai skyrėsi nuo Lietuvos respondentinių ūkių derlingumo vidurkių, nes dėl sausros nuostolių patyrė ne tik rajono ūkiai.

Remiantis ŽŪIKVC statistikos duomenimis, pieno gamintojų Kretingos r. nėra daug ir kiekvienais metais jų mažėja, tai ir matome 1 paveiksle. Kretingos r. pieno ūkių plėtros nesimato ir ūkių stambėjimo pokyčių beveik nėra, todėl gali būti, kad ūkiai keičia veiklos kryptis arba bando ieškoti kitų rinkos galimybių.

2 pav. Pieno sektorius Kretingos r. per 2016–2018 m. laikotarpį

Atlikta finansinių rodiklių analizė

Vienas svarbiausių rodiklių, apibūdinančių ūkio veiklos efektyvumą – pelningumas. Grynojo pelningumo rodiklis rodo, kiek 1 pardavimo pajamų euras uždirbo grynojo pelno.

3 pav. Grynasis pelningumas, lyginant Kretingos r. ir Lietuvos respondentinių ūkių vidurkius

Atlikus ūkių finansinių rezultatų analizę (3 pav.), nustatyta, kad 2018 m. Kretingos r. respondentų grynasis pelningumas buvo 0,24. Tuo metu Lietuvos mastu šis rodiklis siekė 0,28. Kretingos r. ūkininkai uždirbo 0,04 euro mažiau pelno, palyginti su visos Lietuvos respondentais. Šiam mažėjimui įtakos galėjo turėti padidėjusios kintamosios, pastoviosios ir palūkanų sąnaudos ir sumažėjusios pardavimo pajamos.

Skolos rodiklis rodo bendrą ūkio įsiskolinimo lygį, t. y. kokia dalis skolintų lėšų panaudota formuojant ūkio turtą. Rekomenduojama rodiklio reikšmė – ne didesnė nei 0,60.

4 pav. Kretingos r. ir Lietuvos respondentų skolos rodiklio vidurkių palyginimas

Atlikus skolos rodiklio paskaičiavimą, matoma, kad be skolintų lėšų daugelis ūkių negalėtų vykdyti plėtros, įsigyti naujos technikos, apsirūpinti turtu. Skolintų lėšų naudojimas priimtinas tol, kol negresia ūkio finansiniam stabilumui. Iš trečio paveikslo matome, kad Kretingos r. respondentinių ūkių vidutinis skolos rodiklis 2018 m. buvo 0,34, o Lietuvos respondentų šis rodiklis siekė vidutiniškai -0,23. Taip pat vertinant trejų metų rodiklius matoma, kad Kretingos r. ūkiai kiekvienais metais skolinosi daugiau, palyginti su Lietuvos vidurkiu, bet kritinės skolos rodiklio reikšmės nepasiekė. Vadinasi, Kretingos r. ūkininkai skolinasi saikingai, įvertindami finansinę riziką ir besikeičiančias rinkos sąlygas.

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Kretingos r. biuro ekonomikos konsultantė Gražina Poškienė

www.agroakademija.lt rekomenduoja pažiūrėti

ŪADT – tvariam Europos žemės ūkio ir kaimo vietovių vystymuisi