Naujienos

ES šalyse, įgyvendinant bendrąją žemės ūkio politiką, nuolat stebima žemės ūkio padėtis, atliekama ūkininkų veiklos ekonominės ir finansinės būklės analizė. Tai padeda daryti ūkių apskaitos duomenų tinklas (ŪADT) – ES šalyse unifikuota informacinė sistema, atspindinti prekinę produkciją gaminančių ūkių veiklą.

Europos Sąjungos ŪADT sistema veikia jau nuo 1965 m. ir nuolat tobulinama atsižvelgiant į ES bendrąją žemės ūkio politiką. Kiekviena ES šalis narė privalo savo ūkių duomenis teikti į ŪADT. Lietuvoje už duomenų rinkimą ir teikimą atsakingos dvi institucijos. Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas atlieka ŪADT plėtojimo darbus ir teikia duomenis ES ŪADT. Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba atsakinga už ūkių įtraukimą į ŪADT tyrimus ir jų duomenų surinkimą bei pateikimą institutui.

ŪADT pagrindinė paskirtis – apskaičiuoti Europos žemės ūkio pajamas ir rengti verslo analizes. Šie duomenys tiesiogiai lemia geresnės politikos pasirinkimą, išsamesnių mokslinių tyrimų, geriau orientuotų inovacijų, Europos žemės ūkio ir kaimo vietovių plėtros užtikrinimą.

Analizuoti 85 rajono ūkių duomenys

Širvintų r. respondentinių ūkių 2017 m. ekonominei apžvalgai atlikti parinkti 85 rajono ūkiai. Ūkininkai yra Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos (toliau – LŽŪKT) Širvintų r. biuro klientai. Lietuvos vidurkiui palyginti imti 5227 visos Lietuvos respondentinių ūkių, LŽŪKT klientų, duomenys.

Šioje apžvalgoje stengtasi pateikti skirtumus tarp ūkių specializacijos – apibendrinti atskirų specializacijų pelningumo rodikliai. Pateiktoje diagramoje palygintas augalininkystės, gyvulininkystės ir mišrių ūkių pelningumas.

1 pav. Grynasis pelningumas

Ūkio apskaitos duomenų tinklo respondentai – tai vidutiniai Širvintų r. ūkiai, kurių didžioji dauguma verčiasi augalininkyste, gyvulininkyste arba yra mišrūs.

Dauguma šių ūkių 2017 m. dirbo pelningai, o vidutinis jų grynojo pelningumo rodiklis buvo 0,47 (vidutiniškai Lietuvoje – 0,40). Geriausius rodiklius pavyko pasiekti mišriems ūkiams. Jų grynasis pelningumas rajone buvo didžiausias. Šiems ūkiams lengviausia prisitaikyti prie rinkos pokyčių ir nepalankių klimato sąlygų, kurios turi įtakos derlingumui ir produktyvumui.

Atliktas ir turto pelningumo rodiklio palyginimas. Didesni ūkiai yra sukaupę nemažai turto, todėl buvo aktualu analizuoti šį rodiklį, kuris rodo, kiek grynojo pelno uždirbo 1 į turtą investuotas euras.

2 pav. Turto pelningumas

Širvintų r. šis rodiklis vidutiniškai 0,16 (panašus ir Lietuvos vidurkis – 0,17), tai yra, vienas į turtą investuotas euras rajono respondentiniuose ūkiuose uždirbo 16 ct grynojo pelno. Diagramoje (2 pav.) matyti, kad geriausius turto pelningumo rodiklius pavyko pasiekti mišriems ūkiams.

Nors mišrūs ir gyvulininkystės ūkiai Širvintų r. pelningesni, daugiausia yra ūkininkų, kurie verčiasi tik augalininkyste. 2017 m. šiuose ūkiuose didžiausius deklaruotų augalų plotus sudarė grūdiniai augalai. Širvintų r. didėjo vasarinių javų ir rapsų plotai, mažėjo žieminių javų. Tuo metu Lietuvos respondentiniai ūkiai, 2017 m. palyginti su 2016 m., žieminių augalų deklaravo daugiau nei vasarinių. 2017 m. žieminių miežių deklaruota 38,70 proc., žieminių kviečių – 2,12 proc. daugiau nei pernai.

Gyvulininkystės ūkių rajone mažėja, ypač besiverčiančių pienininkyste. 2017 m. rajone buvo 324 ūkiai, kurie teikė pieną į rinką, o 2016 m. – 353.

Pieno gamintojų, tiekiančių pieną supirkėjams, skaičius kasmet mažėja ir Lietuvoje. 2017 m. pieno gamintojų buvo 25406 ir, palyginti su 2016 m., mažėjo 3,3 tūkst. arba 11,5 proc., o su 2015 m. – 3,36 tūkst. arba 10,5 proc. Mažiausias pieno teikėjų skaičius 2017 m. užfiksuotas Vilniaus ir Utenos apskrityse, didžiausias – Tauragės (VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenys).

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Širvintų r. ekonomikos konsultantė
Irena Balsiukienė

Naudinga vaizdo informacija

ŪADT – tvariam Europos žemės ūkio ir kaimo vietovių vystymuisi