Naujienos

Parodos „Agrovizija“ rengėjai vakar organizavo virtualų diskusijų forumą „Daugiau su mažiau“. Renginyje diskutuota apie tai, kas rūpi – racionalų išteklių naudojimą, žiedinę ekonomiką, saugų maistą, inovatyvius sprendimus augalininkystėje ir kitas žemės ūkio aktualijas. Forume dalyvavo ir LŽŪKT direktorius dr. E. Makelis.

Dėl COVID-19 pandemijos šių metų žemės ūkio technologijų paroda „Agrovizija“ nukeliama į 2022 m., tačiau organizatorių – Lietuvos augalų apsaugos asociacijos ir Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro – teigimu, kaip niekada žemės ūkyje reikia kalbėti apie tvarų ūkininkavimą, racionalų dirvožemio naudojimą ir imtis inovatyvių sprendimų. Įvairiose strategijose žemdirbiams išsakoma daug skirtingų lūkesčių ir reikalavimų, kurie sunkiai įgyvendinami dirbant tik tradiciniais metodais. Einant pažangios žemdirbystės keliu ir apdairiai taikant inovatyvias technologijas, turėtų būti įmanoma rasti visoms pusėms priimtinų sprendimų. Ar tikrai?

Prie virtualios diskusijos prisijungė per šimtą klausytojų, o apie ES Žaliąjį kursą ir kitus žemės ūkio klausimus diskutavo žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas, aplinkos viceministras Danas Augutis, LGAA pirmininkas Aušrys Macijauskas, Aplinkosaugos koalicijos ekspertė Karolina Gurjazkaitė, LAAA direktorė Zita Varanavičienė, LAMMC direktorius dr. Gintaras Brazauskas ir LŽŪKT direktorius dr. Edvardas Makelis. Prie diskusijos prisijungė ir Seimo narys Viktoras Pranckietis. Diskusijos eigą moderavo žurnalistas Aurimas Perednis.

Turime išsaugoti tai, ką turime
Forumą pradėjęs žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas pastebėjo, kad konferencijos pavadinimas „Daugiau su mažiau“ kontrastingas – viską lemia dirvožemio galimybės. „Turėdami kad ir sveikiausią žirgą, užkrovus per daug naštos, jis gali nusibaigti. Taip ir su dirvožemiu. Jo sveikata, struktūra – žemės ūkio pagrindas, o siekis naujausiomis technologijomis suvaldyti visus procesus, kenkėjus, ligas ir kt. yra laikinas. Dirvožemyje mažėja organinės anglies. Mūsų Vyriausybėje ir ministerijoje dirvožemio problemų sprendimas išliks prioritetu“, – sakė ministras ir pridūrė, kad nemažiau svarbi ir paviršinio vandens kokybė, tačiau taikant tinkamą sėjomainą, ūkininkavimo būdus, grąžinant organinę anglį į dirvožemį, galima pasiekti, kad cheminių preparatų reikės mažiau.

Pasak aplinkos viceministro Dano Augučio, pagrindinį žemės ūkio tikslą – pamaitinti žmonių populiaciją – esame pasiekę, tačiau dabartinis klausimas – kokia kaina išmaitinsime ją? Svarbu dirvožemis, vandens telkinių būklė ir biologinės įvairovės apsauga, kurios didžiausia grėsme dažniausiai įvardijamas žemės ūkis. „Kokios galimybės apsaugoti biologinę įvairovę?“, – retoriškai klausia viceministras ir atsako, kad tai taip pat žemės ūkis. Jis gali būti ir priešas, ir sąjungininkas. „Turime žemės ūkį pakreipti taip, kad augindami maistą, prisidėtume ir prie biologinės įvairovės apsaugos, ir prie ekosisteminių paslaugų (kaip antai, apdulkinimas) teisingo vykdymo ir kad išlaikytume atskirą ekosistemą, esančią po žeme“, – įsitikinęs D. Augutis.

Lietuvos augalų apsaugos asociacijos direktorė Zita Varanavičienė teigė, kad 2009 metais priėmus Tausaus pesticidų naudojimo direktyvą, augalų apsauga jau daugiau kaip prieš dešimt metų pasuko tvarumo link. „Svarbu nepamiršti, kad augalų apsaugos produktai yra augalų vaistai, naudojami tada, kai reikia tiek, kiek reikia ir taip, kaip reikia“, – įsitikinusi diskusijos dalyvė.

Visi forumo dalyviai buvo paprašyti sudalyvauti interaktyvioje apklausoje ir įvertinti Lietuvos dirvožemio būklę. Iš septyniasdešimt apklausoje dalyvavusiųjų mano, kad Lietuvos dirvožemio būklė dešimtbalėje skalėje yra gera (6–8) – taip įvertino 74 proc. atsakiusiųjų; kad bloga (3–5), mano 21 proc., kad būklė puiki (9–10) mano vienas respondentas, o kad labai bloga situacija (1–2) galvoja 2 proc. apklausoje dalyvavusių respondentų.

Aplinkosaugos koalicijos ekspertės Karolinos Gurjazkaitės nuomone, Lietuvoje dramatiškai nyksta biologinė įvairovė, prastėja aplinkos būklė. Žemės ūkis turi milžinišką aplinkosauginį potencialą. Turime sekti ES Žaliojo kurso keliu, kad išsaugotume gamtinius išteklius, gerą aplinką bei galimybę ūkininkauti ateinančioms kartoms. „Technologijos yra patrauklios ir yra svarbios, bet labai svarbus žemės ūkio naudmenų vaidmuo – ploto grąžinimas gamtai. Jas reikia atkurti, jei norime apsaugoti aplinką ir judėti darnos keliu. Nereikėtų vienareikšmiškai lygintis į kitas šalis, kur vyksta dirvožemio dykumėjimo procesai. Turime išsaugoti tai, ką turime. Dirvožemis – neatsinaujinantis šaltinis. Ateinančios kartos jau negalės ūkininkauti taip, kaip mes. Neturime dirvožemio įstatymo, bet ūkininkaujant darniai, galima atkurti biologinę įvairovę. Reikėtų, kad aplinkosaugiškai ūkininkauti būtų patrauklu“, – įsitikinusi forumo pašnekovė.

LŽŪKT direktoriaus dr. Edvardo Makelio teigimu, rezultatas žemės ūkyje (siaurąja prasme) priklauso nuo trumpiausio šulo. Žemės ūkyje tai dirvožemis, tręšimas, veislės, augalų apsauga ir t. t. Kalbant Žaliojo kurso kontekste, kiekviena šalis narė įveiks šituos iššūkius tik turėdama žemės ūkio žinių ir inovacijų valdymo sistemą (angl. AKIS). Kad ūkininkas galėtų iki galo priimti sprendimus reikės ir inovatyvių metodų.

Dirvožemio tyrimai – būtini
Pasak LŽŪKT vadovo, dirvožemio būseną galima nustatyti normaliai jį ištyrus, atlikus agrocheminius tyrimus, įvertinus melioracijos būklę ir kt. „Lietuvos dirvožemis tirtas ne kartą, duomenys yra, bet nieko nėra amžino. Po intensyvaus dirvožemio naudojimo jo būsena keičiasi. Jei norime valdyti situaciją, reikėtų padaryti tyrimus privalomus. Tuomet bus prasmingi ir tręšimo planai, ir maisto medžiagų valdymas, ir kiti svarbūs dalykai. Tuomet pasakysime, kiek ir ko dirvožemyje yra, ko trūksta, kiek rūgštūs ir pan.“, – sako E. Makelis.

Daugiau skaitykite čia...