Naujienos

LŽŪKT organizuotame nuotoliniame seminare „Žieminių rapsų ir kviečių būklė bei pavasariniai darbai laukuose“ aptarta žieminių rapsų ir kviečių būklė, svarbiausi darbai laukuose. Didžiausias dėmesys skirtas žiemkenčių tręšimui azotinėmis trąšomis ir ligų bei kenkėjų plitimo stebėsenai. 

Seminare LŽŪKT Technologinio skyriaus vyr. augalininkystės specialistė Giedrė Masliukovienė pristatė bendrą pasėlių situaciją Lietuvoje ir rajonų biurų augalininkystės konsultantų ūkininkų laukuose vykdomus augalų ligų ir kenkėjų stebėjimus, kurių informacija ir rekomendacijos operatyviai pateikiamos sistemoje IKMIS. Ja galima naudotis mobiliajame telefone atsisiuntus mobiliąją IKMIS aplikaciją. 

Konsultantai stebi 120 skirtingų pasėlių, kurie išsidėstę visoje Lietuvoje. Tie patys vertinti rudenį. Žiūrėta, kaip jie pasiruošė žiemoti, balandžio pradžioje vertintas peržiemojimas. 

G. Masliukovienė akcentavo, kad šiemet ant senų žieminių kviečių lapų yra septoriozės pažeidimų. Javams užsikrėsti optimali temperatūra yra +20–25 ^oC, bet net esant šiai optimaliai temperatūrai, užkratui reikalinga mažiausiai 20 val. trukmės lapų drėgmė. Patarta stebėti orus ir ligos prognozavimo modulius sistemoje IKMIS, kad teisingai ir laiku būtų priimti sprendimai.

„Rapsams jau kenkia stiebiniai paslėptastraubliai ir rapsiniai žiedinukai. Norėdami sekti situaciją apie plintančias kenkėjus ir ligas Lietuvos laukuose, prisijunkite prie IKMIS. Čia rasite konsultantų rekomendacijas ir prognozes įvairiais ūkininkavimo atvejais“,– kvietė G. Masliukovienė.

 Svarbūs žiemkenčių tręšimo aspektai 

Tauragės r. biuro augalininkystės konsultantas Petras Kulikauskas išsamiau komentavo žiemkenčių tręšimo aspektus. Išaugus azoto trąšų kainoms, labai svarbu atsakingai vertinti investicijų atsiperkamumą, todėl šį pavasarį tręšti azoto trąšomis būtina tik prasidėjus žieminių rapsų vegetacijai, kad išbertos trąšos būtų maksimaliai pasisavinamos augalų ir panaudojamos derliui formuoti.

„Labiausiai augalams azoto reikia intensyvaus augimo periodu, todėl ir tręšti intensyviau turime prieš pradedant arba pradėjus augalams intensyviai augti. Tada išbertos trąšos bus panaudojamos efektyviausiai. Jei žieminiai rapsai normaliai peržiemoję ir išsivystę, jiems visiškai nereikia ankstyvojo pavasarinio tręšimo iki jų vegetacijos pradžios“, – patarė konsultantas.

Rapsams azoto reikia skirti 2,2 karto daugiau negu žieminiams kviečiams. Pavasarį – apie 60 proc. visos azoto trąšų normos. Nepakankamai patręšti rapsų pasėliai, pasak P. Kulikausko, skursta ir užaugina menką sėklų derlių, kuris neatperka net ir mažiau sunaudotų brangių trąšų. Pertręšti rapsų, ypač vienos kurios nors rūšies trąšomis, taip pat neverta, nes derliaus kokybė būna prastesnė.

Iki stiebų augimo pradžios rapsai paprastai sunaudoja 130–150 kg N/ha, o iki žydėjimo pradžios šio elemento pasisavina iki 220–240 kg N/ha, iš kurių 120–150 kg/ha sunaudoja ankštaroms sudaryti. Žydėjimo metu azoto pasisavinimas padidėja iki 10 kg N/ha per dieną.

Konsultantas akcentavo, kad pasirenkant azoto trąšų normą žieminiams rapsams, svarbiau nei kviečiams, yra atlikti dirvožemio analizę – nustatyti augalams prieinamo azoto kiekį.

Pabrėžta, kad rapsams ypač svarbi siera, kurios trūkstant augalai negali sudaryti kai kurių baltyminių rūgščių ir apsauginių medžiagų, daugiausia – gliukozinolatų.

„Pastarųjų metų daugelio augintojų patirtis ir kai kurie bandymų rezultatai rodo, kad anksti pasėti žieminiai kviečiai gali labiau nukentėti nuo ligų (kartais ir kenkėjų) bei nepalankių klimato sąlygų negu vėlesnės sėjos pasėliai. Tačiau labai vėlinti žiemkenčių sėją mūsų sąlygomis taip pat rizikinga dėl ankstyvų šalnų“,– teigė konsultantas.

Pasak jo, anksti pasėtiems ir gerai peržiemojusiems žieminių kviečių pasėliams užtenka skirti 30–40 kg N/ha pradinę trąšų normą arba jų tręšimą šiek tiek atidėti. Jei pasėlis yra dar tankesnis, o augalai silpniau išsikrūmiję, azoto normą reikia padidinti bent 20 kg N/ha.

Vėliau sėtiems žieminių kviečių pasėliams anksti pavasarį startinė azoto trąšų norma turėtų būti ne didesnė kaip 30 kg N/ha. Dažnai kai kurie augintojai pirmojo tręšimo metu skiria 60–80 kg N/ha. Tai klaida, nes tuomet šaknų sistema yra tik pradėjusi atsigauti po žiemos, ir augalai nesugeba pasisavinti didesnio trąšų kiekio.

Pasak P. Kulikausko, tiksliausiai azoto trąšų normą galima nustatyti tik tada, kai pavasarį tiriamas augalams pasisavinamo azoto kiekis dirvožemyje.

Kuriuos IKMIS duomenis naudinga stebėti 

LŽŪKT Švenčionių r. biuro augalininkystės konsultantė Vigita Žeimo sakė, kad rajone žieminiai kviečiai ir žieminiai rapsai peržiemojo gerai. Pasak konsultantės, kai kur prastesnę situaciją lėmė tai, kad sėtos nebeicuotos sėklos, nepaisyta agrotechnikos. 

Konsultantė išsamiau paaiškino, kuriais svarbiais duomenimis galima naudotis IKMIS sistemoje. „Pasirinkus dirvos temperatūros pokytį 20 cm gylyje, galima matyti, kad dirvožemis antrą balandžio dešimtadienį įšilo daugiau nei +5 ^oC. Kodėl svarbus šis rodiklis? Pagal mokslininkų rekomendacijas pirmieji tręšimai tik atsinaujinus vegetacijai, dar nesant pakankamai sušilus dirvožemiui, vykdomi nusilpusiuose po žiemos pasėliuose, o kituose laukuose, kai dirvožemis sušyla. Vadovaujantis meteorologinės stotelės duomenimis, galima pradėti pagrindinį tręšimą, nes trąšos bus pasisavinamos efektyviai“, – komentavo konsultantė. 

V. Žeimo minėjo ir kitus IKMIS rodiklius: dirvos drėgmę, lapų drėgnumą. Pasak jos, pasinaudojus IKMIS temperatūrų vidurkių skaičiuokle, galima prognozuoti kai kurių kenkėjų plitimą. Žinoma, kad rapsiniai kopūstiniai paslėptastraubliai palieka žiemojimo vietą, kai dirvos temperatūra 2 cm gylyje pasiekia apie +6 ^oC. Aktyviai jie pradeda skraidyti, kai oro temperatūra per +10–12 ^oC. Balandžio 12 d. temperatūros vidurkis buvo daugiau nei 8, tad paslėptastraubliai jau paliko žiemojimo vietas. Geltonojoje gaudyklėje balandžio 12 d. rasti 6 vabalai. Žalingumo riba dar nepasiekta. Ji pasiekiama, kai per 3 d. geltonojoje gaudyklėje randama 10 vabalų. Jei kenkėjų invazija stebima be gaudyklės – vidutiniškai 1 vabalas ant 5 augalų. 

Konsultantė priminė, kad planuojant pasėlių apdorojimą insekticidais, reikia prieš 2 d. jį užregistruoti Paraiškų priėmimo sistemoje, jei augalų apsaugos etiketėje užrašyta Pavojingas bitėms ir nenaudoti dienos metu. Kviečius, rapsus, žirnius, pupas ir kitus augalus galima purkšti ir dieną, jeigu pasėliuose nėra žydinčių piktžolių. 

Pasak konsultantės, šiuo metu Švenčionių r. kviečiai krūmijasi, todėl svarbus mikroelementų panaudojimas. Jei bus šilta ir drėgna, reiktų neuždelsti su piktžolių kontrole, kad jos neperaugtų. Ypač ten, kur pasėliai iš rudens nebuvo apdoroti herbicidais. Kitas svarbus darbas – laiku panaudoti augimo reguliatorius. Tinkamiausias laikas – krūmijimosi pabaiga. Pasak konsultantės, naudojant augimo reguliatorių apniukusią dieną, temperatūra turėtų būti apie 10 ^oC, jei giedra, užtenka 7–8. 

Konsultantė atkreipė dėmesį, kad kovo pabaigoje ant apatinių kviečių lapų buvo matyti septorijozės užkrato. „Jei kviečių veislė jautresnė ligai, jei jie atleliuoti, taikytas minimalus žemės dirbimas, vyrauja ligai palankūs lietingi orai ir 15–20 ^oC, būtina purkšti nuo šios ypač žalingos ligos“, – sakė Vigita. 

Pietų Lietuvoje azoto mažiausiai 

Apie pasėlių situaciją Pietų Lietuvos Lazdijų r. kalbėjo augalininkystės konsultantė Jolita Rasimavičiūtė. Rajonas priskiriamas didesnio nepalankumo ūkininkauti vietovėms. Balandžio viduryje laukuose dar pakankamai drėgna, sudėtinga įvažiuoti su technika. 

Konsultantė akcentavo, kad po gausių kritulių atlikus azoto tyrimus (juos atliko LAMMC mokslininkai), azoto Pietų Lietuvoje randama mažiausiai. Jo pasisavinimui didelės įtakos turi mineralinė siera. Tyrimų duomenimis šį pavasarį iki 60 cm sluoksnyje jos kiekiai dirvožemyje maži arba vidutiniai. 

Kalbėdama apie pirmąjį pavasarinį tręšimą, konsultantė  akcentavo, kad reikia labai atsakingai apskaičiuoti pradines tręšimo normas. Pirmojo tręšimo negalima nukelti į bamblėjimo pradžią, nes krūmijimosi pabaigoje jausdami azoto trūkumą augalai prasčiau krūmijasi, užaugina mažiau šalutinių stiebų, suformuoja trumpesnes varpas. ​ 

Jolita pabrėžė, kad rapsams dažniausiai stinga boro, kuriuo geriausiai tręšti per lapus. Jis greitai išplaunamas, todėl tręšti reikia kasmet. Stingant boro ankstyvą pavasarį, vėluoja stiebo augimas ir žydėjimas, rapsai formuoja mažiau ankštarų ir sėklų. 

Rapsus tręšti nedarant ilgų pertraukų 

Kupiškio r. biuro augalininkystės konsultantas dr. Robertas Motvilas, kalbėdamas apie artimiausius darbus, akcentavo pirmąjį tręšimą azoto trąšomis. Esant intensyviam augimui stipriuose pasėliuose verta atiduoti didesnes azoto normas. Tik atliekant pirmą tręšimą, nereikėtų skirti daugiau nei 80 kg į ha azoto. Jei atlikti mineralinio azoto tyrimai, reikėtų remtis tais duomenimis. Pasak konsultanto, silpni pasėliai vargu ar pajėgs sunaudoti daugiau nei 60 kg gryno azoto, todėl pirma reikia duoti mažesnę azoto trąšų normą, stebėti pasėlio vystymąsi ir pagal tai krūmijimosi pabaigoje–bamblėjimo pradžioje koreguoti tręšimą azoto trąšomis. 

Kitas labai svarbus darbas – augimo reguliatoriaus panaudojimas. Esant palankioms sąlygoms, augalai vystosi labai sparčiai, todėl svarbu nepavėluoti, ypač tuomet, kai reguliatorius naudojamas pagrindiniam stiebui pristabdyti ir krūmijimuisi bei šaknų sistemos vystymuisi skatinti. 

Rapsams daugiausia azoto reikia iki butonizacijos, todėl tręšimą šiomis trąšomis reikia atlikti ilgėjant stiebui. Pasak konsultanto, ilgametė praktika rodo, kad esant palankioms sąlygoms, pradėjus ilgėti stiebui, augalas gali ištįsti iki 20 cm. 

Konsultantas rekomendavo tręšti rapsus be ilgų pertraukų. Pirmiausia atiduodant greito pasisavinimo azotines trąšas, o netrukus po to – vėlesnio veikimo amonio salietrą ar amonio sulfatą.

Seminaro „Žieminių rapsų ir kviečių būklė bei pavasariniai darbai laukuose“ įrašą rasite čia.

Autorė Jolanta Dalia Abarienė

Egidijaus Vilkevičiaus nuotraukos