Naujienos

Kas vyksta laukuose? Nuotoliniame seminare į šį klausimą atsakė Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos agronomai, stebintys ūkininkų pasėlius Anykščių, Joniškio, Plungės, Varėnos rajonuose. Atsakymuose svarbiausi pasėlių tręšimo, kovos su ligomis, kenkėjais akcentai. 

LŽŪKT vyr. augalininkystės specialistė Giedrė Masliukovienė akcentavo, kad visa informacija apie dinaminius pasėlių stebėjimus bei rekomendacijos operatyviai pateikiamos informacinėje sistemoje IKMIS, taip pat viską galima matyti ir mobiliajame telefone, atsisiuntus IKMIS mobiliąją aplikaciją. 

Dinaminiai pasėlių stebėjimai vykdomi 40-tyje rajonų. Šiuo metu ligų ir kenkėjų apskaitos atliekamos žieminių kviečių, žieminių rapsų, sėjamųjų žirnių pasėliuose, o nuo kitos savaitės bus stebimi vasariniai miežiai, kvietukai, birželį – bulvės. 

Konsultantai stebi 16 skirtingų veislių žieminių kviečių pasėlius. Daugiausia tarp jų `Skagen`, `Bright` ir `Etana`. Iš jų `Bright` yra nauja danų selekcininkų išvesta veislė. Ją tiriant augalų veislių tyrimo stotyse, nustatytas stabiliai aukščiausias derlingumas. 

Apibendrindama visų stebėjimų duomenis, G. Masliukovienė teigė, kad šiuo metu žieminiai kviečiai Lietuvos rajonuose yra nuo BBCH 32 iki 37 tarpsnio, tad artėja svarbiausias purškimas siekiant apsaugoti vėliavinį lapą.

Apibendrinant rapsų stebėjimų duomenis, akcentuota, kad Pietų ir Vidurio Lietuvoje ant pagrindinio stiebo žydi 50–70 proc. žieminių rapsų žiedų (BBCH 65–67), o Šiaurės vakariniuose ir rytiniuose rajonuose – 62–63 proc. (BBCH 62–63).

Priminta, kad optimaliausias metas naudoti fungicidus nuo baltojo (sklerotinio) puvinio, kai žiedlapiai pradeda kristi (BBCH 63–65), o nuo juodosios dėmėtligės, alternariozės – rapsų žydėjimo pabaigoje (BBCH 69). 

„Šiuo metu prisijungę prie IKMIS galite matyti ne tik informaciją iš laukų, taip pat ir 74 agrometeorologinių stočių teikiamus duomenis, iš kurių dirbtinio intelekto pagalba paskaičiuojama augalų ligų ir kenkėjų plitimo rizika, taip pat galite matyti stichinių meteorologinių reiškinių pasireiškimus seniūnijos lygmeniu“, – sakė G. Masliukovienė. 

M. Makavecko akcentai apie situaciją Plungės ir Joniškio r. pasėliuose 

LŽŪKT Joniškio r. biuro augalininkystės konsultantas Modestas Makaveckas sakė, kad gegužės pradžioje kviečiai jau daug kur siekė BBCH 32, todėl laikas atlikti antrą augimo reguliavimą, naudojant trineksapak-etilo veikliąją medžiagą. Šiuo tarpsniu taip pat svarbu apsaugoti kviečius nuo ligų: stiebalūžės, fuzariozės ir dryžligės. Jos pavojingiausios, o miltligė sukontroliuojama kartu. Plungės r. pasėliuose miltligės neaptikta, o Joniškyje yra. Ji dažniausiai plinta tankiuose ir gausiai tręštuose pasėliuose.

Pasak konsultanto, šiuo metu svarbus herbicidų panaudojimas. Jei pasėliai purkšti iš rudens, dažniausiai užtenka purškimo dviskiltėms piktžolėms sukontroliuoti, jei rudenį laukai nepurkšti arba stipriai užkrėsti smilguolėmis, pašiaušėliais ar miglėmis, t. y. vienaskiltėmis piktžolėmis, reikia rinktis herbicidus ir jų mišinius, kurie veiktų vienaskiltes ir dviskiltes piktžoles.

Atšilus orams, ir Plungės, ir Joniškio r. aptikta lemų suaugėlių ir kiaušinėlių, tik naudoti insekticidų šiuo metu neverta.

„Jau matosi šiek tiek vėliavinio lapo, tad artėja svarbiausias purškimas. Nors kviečių viršutiniai lapai atrodyto sveiki, jie jau gali būti užsikrėtę ligų pradais. Javų ligų inkubacinis periodas nevienodas. Kitą savaitę gali būti kritulių, šilumos netrūks, taip pat iškrenta nemaža rasa  – tai geros sąlygos plisti ligoms, tad vėliavinio lapo apsauga bus tikrai ekonomiškai naudinga“, – akcentavo M. Makaveckas.

Pasak konsultanto, jei kviečių veislė linkusi išgulti, verta pagalvoti apie augimo reguliavimą. Šiuo metu dažniausiai naudojama etefono veiklioji medžiaga. Vėliavinio lapo tarpsniu ji lemia viršutinio tarpubamblio sutrumpėjimą, neleidžia toliau ilgėti apatiniams tarpubambliams, didina atsparumą išgulimui, greitina augalo senėjimo procesą. Purškimo vėlinti nereikėtų, nes purškiant javų žydėjimo tarpsniu neužmezgami grūdai.

Šiuo metu rapsai jau BBCH 62 tarpsnio, jie žydi, vienas kitas žiedlapis jau nukritęs, todėl, M. Makaveckas rekomenduoja fungicidinį purškimą. Dažniausiai nuo sklerotinio puvinio ir nuo alternarijos fungicidas naudojamas kartą per žydėjimo vidurį, pradedant kristi žiedlapiams.

Jau yra ankštarinių paslėptastraublių. Geriausia purškimą sisteminiais insekticidais atlikti žydėjimo gale, ankštarų formavimosi metu

Kalbėdamas apie žirnių pasėlius, konsultantas teigė, kad gumbelinės bakterijos darbuojasi iki žydėjimo, prieš jį žirnius naudinga patręšti amonio salietra – 100 ar 150 kg. Tuomet azoto tiekimas nenutrūksta iki pat derliaus subrandinimo. Ligų kontrolė žirnių pasėliuose dažniausiai atliekama kartą – žydėjimo metu. Taip pat prieš žydėjimą dažniausiai purškiama nuo žirninio vaisėdžio ar amarų.

Konsultantas pastebėjo, kad vasariniuose miežiuose yra spragių pažeidimų. Jos tikrai nepadarys didesnių pažeidimų, tad insekticidų naudoti neverta.

„Jei miežiai auginami salyklui, dažniausiai visos trąšos atiduodamos prieš sėją. Galima nedidelį kiekį dar atiduoti bamblėjimo tarpsniu, bet gali būti, kad sukelsime baltymų kiekį ir nepavyks užauginti salyklo. Tad geriau vėliau šiek tiek pamaitinti per lapus. Vis tik pirmiausias darbas – augimo reguliatoriaus su chlortmetvacloridu panaudojimas, siekiant paskatinti krūmijimąsi, kartu pridedant fosforo, magnio, sieros ir kitų mikroelementų“, – sakė M. Makaveckas.

A. Stoškaus akcentai apie situaciją Varėnos r. pasėliuose

Pasak LŽŪKT Varėnos r. biuro augalininkystės konsultanto Audriaus Stoškaus, žieminiams kviečiams žalingiausia septoriozė. Jos požymiai gali išryškėti po dviejų ar net keturių savaičių. Tad siekiant išlaikyti sveiką viršutinį lapą, labai svarbu neleisti jai išplisti.

Žieminiai rapsai Varėnos r. BBCH 65 tarpsnio – visiškas žydėjimas. Stebimuose pasėliuose užfiksuota alternariozė. Planuojama purkšti. Kenkėjų nepastebėta.

Konsultantas trumpai apžvelgė Varėnos krašte auginamų rugių, kvietrugių ir avižų pasėlių situaciją. Sakė, kad purkšti fungicidais jų dar nereikia.

Varėniškiai, anot A. Stonkaus, dar nebaigė sėti. Priešaky – grikių sėja.

R. Montvilo akcentai apie situaciją Anykščių r. pasėliuose

LŽŪKT Kupiškio r. biuro augalininkystės konsultantas Robertas Montvilas, kalbėdamas apie stebimus žieminius rapsus, akcentavo, kad rasoti rytai vainiklapiams krentant yra palankios sąlygos sklerotiniam puviniui plisti. Rapsams esant visiško žydėjimo tarpsnio, dar ne vėlu panaudoti fungicidus prieš šią ligą. O prieš alternariozę purkšti reikia rapsų žydėjimo pabaigoje.

Žieminiai kviečiai dabar BBCH 33 tarpsnio. Pasak R. Montvilo, besisukant orų karuselei, kai kurie pasėliai pašviesėjo. „Norėdami atgaivinti spalvą, ūkininkai juos patręšia. Tuomet reikia naudoti augimo reguliatorių, nes patręšti kviečiai išleidžia varpas ir pradeda augti. Užaugę iki metro, sugriūna“, – situaciją komentuoja konsultantas, pridėdamas, kad lendant varpoms augimo reguliatoriaus naudoti jau nebegalima.

Žieminiai kviečiai šiuo metu BBCH 37–45 tarpsnio. Jis tinkamiausias pagrindiniam pasėlio purškimui nuo ligų, didžiausią dėmesį skiriant septoriozei.

Kalbant apie žieminius miežius, kurie yra 49 tarpsnio, rekomenduota pagalvoti apie purškimą fungicidais.

Žirniai Anykščių r. tik pradeda dygti. Reikia stebėti, nes jau pasirodė sitonų. Taip pat labai svarbu naikinti piktžoles.

Seminaro diskusijose akcentuota, kad visais atvejais galvojant apie augalų apsaugos produktų naudojimą reikia įvertinti situaciją, juos naudoti tik tuomet, kai būtina, o ar taip yra, galima sužinoti sistemoje IKMIS. Visų rajonų pasėlių stebėjimo duomenis konsultantai atnaujina kas savaitę, o meteorologinių stotelių prognozes galima pasitikrinti kasdien.

Seminaro įrašas.

Autorė Jolanta Dalia Abarienė

Nuotraukose Giedrė Masliukovienė, Modestas Makaveckas, Audrius Stoškus, Robertas Montvilas.