Naujienos

Vakar įvyko antrasis internetinis seminaras iš ciklo tiksliosios žemdirbystės tematika. Šįkart organizatoriai – LŽŪKT bei  žemės ūkio technika prekiaujančios įmonės – žemdirbius pakvietė į nuotolinę atvirą diskusiją „Išmanus pavasaris – žemės dirbimas, tręšimas ir ES paramos galimybės“, kur aptartos pavasario darbų aktualijos.

Pirmasis internetinis seminaras tarp žemdirbių sulaukė itin daug teigiamų atsiliepimų, tad ir šįkart į renginį prisijungė apie kelis šimtus klausytojų.

Be LŽŪKT centro specialistų, renginyje tiksliajam ūkininkavimui reikalingas mašinas ir praktiškus technologinius sprendimus pristatė keturios žemės ūkio technika prekiaujančios įmonės: bendrovės „East West Agro“ atstovas kalbėjo apie mineralinių trąšų išbėrimą kintama norma naudojant šiuolaikines laisvai prieinamas technologijas (programėles), aptarė tikslumo ir kokybės kainą; „Biržų žemtiekimas“ – apie pasėlių tręšimą, taikant tiksliosios žemdirbystės principus ir kaip išnaudoti modernios technikos galimybes; „Dotnuva Baltic“ paskaičiavo, kiek galima sutaupyti skirtinguose ūkiuose pasirinkus išmanųjį barstymą, o žemės dirbimo aktualijas taikant ultra seklų skutimą pristatė „Väderstad“.

Kokie žieminių augalų mitybos ypatumai pavasarį skirtingo našumo dirvožemiuose?

Skirtingos žiemos ūkininkams kiekvieną pavasarį kelia klausimų: kaip tinkamai pamaitinti augalus, koks mineralinio azoto kiekis susikaupęs dirvožemyje, kokias trąšas ir kokias jų normas pasirinkti. Rudeninio mineralinio azoto stebėsenos tyrimų rezultatai leidžia įvertinti augalams lengvai įsisavinamo azoto atsargas, likusias po vasaros sezono, ir numatyti, kiek jų gali likti pavasarį atsinaujinančiai augalų vegetacijai. Kaip elgtis šį pavasarį, į ką atkreipti dėmesį ir kaip tinkamai pasirūpinti augalais, aptarė dr. Romutė Mikučionienė, LŽŪKT vyresnioji augalininkystės specialistė.

Nors 25–35 proc. augalų derliaus padidėjimas priklauso nuo trąšų, tačiau, pasak specialistės, tręšti dabar augalų nereikėtų skubėti. Ji apžvelgė mineralinio azoto monitoringą Lietuvoje.

Jo kiekiai nevienodi, tačiau ypač mažo (Nmin, kai azoto yra mažiau nei 30 kg/ha) nustatyta Baltijos aukštumų centrinėje ir rytinėje dalyse bei Pietryčių Lietuvos lygumos pietinėje ir centrinėje  dalyse. Čia tręšiant azotu jo kiekį reikėtų didinti nuo 15 iki 30 kg/ha. Žinoma, priklausomai nuo dirvožemio. Smėlinguose dirvožemiuose, kai žemės našumo balas mažiau negu 38 azoto normą reiktų didinti 15 kg/ha, o kai žemės našumo balas yra didesnis negu 38 balai ir granuliometrinė sudėtis priesmėlis, molis – didinti 30 kg/ha.

Vakarų Žemaičių ir Žemaičių Vakarų-Kuršo plynaukštėse ir Nemuno vidurupio, Neries žemupio plynaukštėje mineralinio azoto kiekis labai mažas (30,1 iki 40 kg/ha), todėl jo kiekį reikėtų didinti nuo 10 iki 20 kg/ha.

Dysnos lyguma, Ašmenos aukštuma ir Lydos plynaukštė, Nemuno Žemumos pietinė dalis ir Vidurio Lietuvos žemumos dalies rytinėje dalyje Nmin yra mažai (40,1–50 kg/ha), todėl azoto kiekį reikėtų didinti nuo 5 iki 10 kg/ha.

Vakarų Aukštaitijos plynaukštė, Žemaičių rytų plynaukštė, Nemuno Žemumos šiaurinė dalis, Vakarų Aukštaitijos plynaukštėje  Nmin rasta vidutiniškai (51–60 kg/ha), todėl specialistė patarė šiose vietose azoto trąšų normos nekoreguoti.

Vidurio Lietuvoje azoto susikaupę labai daug (iki 76 kg/ha), todėl pavasarį tręšiant pirmą kartą reikėtų trąšų normą mažinti 10–20 kg/ha, vėlgi, atsižvelgiant, kokia yra granuliometrinė dirvožemio sudėtis ir našumo balas. Kai našumo balas iki 38, reikėtų trąšų normą mažinti 10 kg/ha, kai našumo balas aukščiau, mažinti 20 kg/ha.

„Ši žiema buvo kitokia nei pernykštė. Nors įšalo ir nebuvo, tačiau sniegas uždengė visą Lietuvos teritoriją pakankamai stora danga. Atšilus orams ir tirpstant sniegui, buvo palanki situacija, nes naktimis vyravo minusinė temperatūra, todėl ištirpusį sniegą sugėrė dirvožemis, taip papildydamas ir pakeldamas gruntinio vandens atsargas ir gylį, o iškritę negausūs krituliai papildė dirvožemio vandens atsargas. Mineralinis azotas neturėjo migruoti gilyn ir turėjo išlikti 0–30 cm gylyje (jei orai labai nesikeis). Mineralinio azoto kiekis pakankamas, tad jei bus tręšiama šiek tiek vėliau, augalai nenukentės, nes mineralinio azoto yra likę nuo praeito augalų derliaus“, – sakė dr. R. Mikučionienė.

Specialistė aptarė, kaip išsilaikė žiemkenčių pasėliai skirtinguose Lietuvos teritorijose. Situacija taip pat nevienoda: yra laukų, kurie peržiemojo neblogai, tačiau yra ir nemažai žuvusių pasėlių, kuriuos ūkininkams reikės atsėti.

Pasirodžius augalo šakniaplaukiams, mokslininkai rekomenduoja augalą pamaitinti per 10–15 dienų, tuomet yra optimalius tręšimo laikas. Pasak LŽŪKT vyresn. augalininkystės specialistės, dar pakankamai šalta, augalai susitraukę, nors jau pradeda leisti vegetatyvines šakneles. Šviesos 10  val. per dieną jiems pakanka, o maisto medžiagos naudojamos augalų gyvybinėms funkcijoms palaikyti, bet dar ne augimui.

Drėgmės kai kuriose Lietuvos teritorijose per daug, kitur pakankamai. Naktinės šalnos perteklinę drėgmę sutraukia ir suriša su dirvožemiu. Dėl drėgmės pertekliaus būna trąšų nuostolių, todėl specialistė atkreipė dėmesį, kad trąšų išsiplovimo galimybės taip pat skirtingos ir priklauso nuo dirvožemio granuliometrinės sudėties.

„Svarbi dirvožemio tirpalo reakcija, nes nuo jos priklauso, kiek įterptų azotinių trąšų augalai pasisavins. Kai dirvožemiai sąlyginiai rūgštūs (pH 5), išbertų azotinių trąšų augalas sugeba panaudoti tik 53 proc. Kai dirvožemis vidutiniškai rūgštūs (pH 6), azotines trąšas pasisavina geriau, iki 89 proc. O kai dirvožemio reakcija yra artima neutraliai (pH 6, 5), augalas atiduotą  azotą gali panaudoja pilnai (100 proc.)“, – teigė dr. R. Mikučionienė.

Specialistė apžvelgė azoto poreikį skirtingais javų augimo tarpsniais ir atkreipė dėmesį, kad skirtinguose tarpsniuose azoto poreikis yra nevienodas. Jei norima pasiekti aukštų kokybinių rezultatų, azotas labiausiai reikalingas nuo krūmijimosi iki plaukėjimo tarpsnio (krūmijimosi metu sunaudoja maždaug 41 proc. azoto). Krūmijimosi ir bamblėjimo trapsniais formuojasi produktyvių stiebų skaičius, nuo bamblėjimo pradžios iki vėliavinio lapo azotas atsakingas už varpučių bei grūdų skaičių varpoje, o nuo bamblėjimo iki plaukėjimo pabaigos – už 1000 grūdų masę. Vėliau azotas pagerina grūdų kokybinius rezultatus (jo poreikis siekia iki 29 proc.). 

Tęsinys www.agroakademija.lt