Naujienos

ES Ūkio apskaitos duomenų tinklui atrinkti 40 Šakių r. ūkių, išanalizuoti ir apibendrinti jų 2019 m. ūkiniai ir ekonominiai duomenys.

Šakių r. ūkininkų analizę pagal ūkių ekonominį dydį, ūkininkavimo tipą, turimos žemės plotą atliko Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Šakių r. biuro buhalterinės apskaitos konsultantės. Šakių r. 2019 m. analizei atlikti buvo pasirinkta 40 ūkių. Šie duomenys yra susisteminami ir pateikiami Europos Komisijai. Atsižvelgiant į esamą žemės ūkio padėtį, ūkininkų veiklos ekonominę ir finansinę būklę, aukščiausiu lygmeniu priimami atitinkami sprendimai.

Kaip ir kiekvienais metais, taip ir šiais, apklausoje dalyvavo įvairaus stambumo ūkiai:  nuo 20,66 ha iki 1430,31 ha. Tarp respondentinių vyrauja ūkiai, kurių dydis yra iki 400 ha. Ūkio vidutinis dydis siekia 322,69 ha, kai 2018 m. buvo 371,51 ha. Taigi, rajono ūkio dydžio vidurkis sumažėjo apie 48 ha, nes apklausai buvo atrinkta daugiau smulkių ūkių.

Rajone vyrauja augalininkyste besiverčiantys ūkiai, kadangi ūkininkaujama derlingose žemėse. Duomenis pateikė ir 2 ekologine žemdirbyste užsiimantys rajono ūkininkai.

Populiariausi išlieka kviečiai ir rapsai. Mažiau auginama miežių, cukrinių runkelių, avižų, kvietrugių ir bulvių.

2019 m. buvo labai sausa. Lyginant augintų augalų derlingumą su taip pat sausringais 2018 m., jis padidėjo: kviečių derlingumas padidėjo 19,6 proc. ir siekė 6,7 t/ha, miežių – 13 proc. ir buvo 4,5 t/ha, avižų – net 87,7 proc. ir siekė 4,07 t/ha, rapsų 2,7 proc. ir buvo 3,4 t/ha, cukrinių runkelių – 23,3 proc. ir buvo 80,36 t/ha. Tačiau bulvių derlingumas 2019 m., lyginant su 2018 m., sumažėjo 23,2 proc. ir buvo 26,25 t/ha. Vidutinio derlingumo pokytis atsispindi 1 paveiksle.

1 pav. Vidutinis derlingumas Šakių r. 2017–2019 m., t/ha

Apklausoje dalyvavo 8 mišrūs ūkiai, kurie augino ir grūdinius augalus, ir gyvulius. Pastebima tendencija, kad tokių ūkių kasmet mažėja. Iš jų vienas ūkis augina javus, mėsinius galvijus ir kiaules. Šiame ūkyje buvo 241 paršavedė, 1830 penimų kiaulių ir 50 karvių žindenių, 18 mėsinių bulių. Be šio ūkio rajone yra dar du respondentai, kurie augina tik mėsinius galvijus, tačiau jie daug smulkesni. Likusiuose ūkiuose auginami tik pieniniai galvijai. Juose buvo nuo 12 iki 119 melžiamų karvių. Lyginant dvejų paskutiniųjų metų duomenis, vidutinis primilžis iš karvės 2019 m. padidėjo 8 proc. ir siekė 7,66 t.

Ekonominiai rodikliai

Apskaičiuoti trys pagrindiniai apklausoje dalyvavusių ūkių ekonominiai rodikliai:  grynasis pelningumas, grynasis pelningumas be dotacijų, susijusių su pajamomis, ir skolos rodiklis. Šakių r. ūkininkų 2017–2019 m. ekonominiai rodikliai pateikti 2 paveiksle.

2 pav. Ekonominiai rodikliai Šakių r. 2017–2019 m.

Grynojo pelningumo rodiklis rodo, kiek 1 pardavimo pajamų euras uždirbo grynojo pelno. Grynojo pelningumo mažėjimui įtakos turi grynojo pelno mažėjimas, kurį lemia padidėjusios kintamosios, pastoviosios ir palūkanų sąnaudos, sumažėjusios pardavimo pajamos. Pagal žemiau pateiktą diagramą matome, kad vidutinis grynasis pelningumas Šakių r., palyginti 2019 m. su 2018 m., padidėjo. Vienam pardavimo eurui 2019 m. teko 0,26 grynojo pelno.

Grynojo pelningumo rodiklis (be dotacijų, susijusių su pajamomis) rodo, kiek grynojo pelno (be dotacijų, susijusių su pajamomis) uždirbo 1 pardavimo pajamų euras, t. y. rodiklis rodo ūkio priklausomybę nuo tiesioginių išmokų ir gebėjimą uždirbti pelno tiesiogiai iš vykdomos veiklos (be paramos). Žema rodiklio reikšmė, ypač neigiama (nuostoliai), rodo, kad ūkis yra priklausomas nuo paramos, veiklą vykdė neefektyviai ar net nuostolingai ir be dotacijų, susijusių su pajamomis, jos vykdyti negalėtų. Pagal gautus rezultatus matome, kad yra tokių Šakių r. ūkininkų, kurie  2019 m. buvo priklausomi nuo dotacijų, susijusių su pajamomis. Tai reiškia, kad be dotacijų jiems išgyventi būtų sunku. Šio rodiklio reikšmė buvo teigiama ir siekė 0,03. Lyginant su 2018 m., ji padidėjo nuo     -0,01 iki 0,03.

Skolos rodiklis rodo bendrą ūkio įsiskolinimo lygį, t. y., kokia dalis skolintų lėšų panaudojama formuojant ūkio turtą. Rekomenduotina rodiklio reikšmė – ne didesnė nei 0,6. Tai yra visos ūkio skolos neturėtų sudaryti daugiau nei 60 proc. viso ūkio turto. Be skolintų lėšų didelė dalis ūkių negalėtų užtikrinti plėtros, įgyvendinti investicijų, susijusių su apsirūpinimu žemės ūkio ar kitu turtu, didinančiu ūkio konkurencingumą rinkoje. Todėl skolintų lėšų naudojimas visada priimtas tol, kol nekelia grėsmės ūkio finansiniam stabilumui ir sklandžiai jo veiklai.

Apklausoje dalyvavę ūkiai turi skolų, tačiau nesiekia kritinės ribos. 2019 m. skolos rodiklis, palyginti su 2018 m., sumažėjo 8,3 proc.

Ūkių tyrimas atliekamas visose ES šalyse

Įgyvendinant bendrąją žemės ūkio politiką, Europos Sąjungos šalyse nuolat stebima žemės ūkio padėtis. Tai atliekama analizuojant ūkių apskaitos duomenų tinklo (ŪADT) duomenis, pagal ES šalyse unifikuotą informacinę sistemą, atspindinčią prekinę produkciją gaminančią ūkių veiklą. Todėl kasmet visose ES šalyse narėse atliekami ūkių tyrimai. Taikant statistinės atrankos metodus, tyrimui atrenkami ūkiai, kurie reprezentuoja jų visumą, vadovaujantis dviem pagrindiniais kriterijais: ūkio ekonominiu dydžiu ir vykdoma ūkine veikla.

Informaciją parengė Daiva Dražbienė, Šakių r. biuro buhalterinės apskaitos konsultantė