Naujienos

ES šalyse nuolat stebima žemės ūkio padėtis, vykdoma ūkininkų veiklos ekonominės ir finansinės būklės stebėsena. Šiam tikslui įgyvendinti sukurta vieninga sistema – Ūkio apskaitos duomenų tinklas (ŪADT). Tai ES valstybių respondentinių ūkių duomenų sistema, naudojama bendrai žemės ūkio politikai įgyvendinti, kuri veikia nuo 1965 metų. ŪADT teikia informaciją apie žemės ūkio pajamas, finansinę ir gamybinę veiklą.

Kiekviena ES valstybė narė privalo teikti informaciją į ŪADT. Lietuvoje į šį duomenų tinklą pradinę informaciją apie ūkius surenka ir susistemintą analizę pateikia Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos rajonų biurai. Ūkininkai duomenis į ŪADT teikia savanoriškai, informacija, susijusi su atskiro ūkio veikla, neskelbiama. Išlaikomas visiškas žemės ūkio gamintojo konfidencialumas.

Analizuodami analizės duomenis, ūkininkai gali palyginti savo rezultatus su kitų respondentinių ūkių rodikliais (derlingumo, produktyvumo ar pelno). Duomenis galima lyginti su rajono, apskrities ar šalies rodikliais. ŪADT duomenimis naudojasi įvairios ES institucijos, nagrinėdamos rinkų (javų, mėsos, pieno ir kt.), žemės ūkio, kaimo plėtros ir kitas problemas.

Analizuoti ir apibendrinti 11-os Lazdijų r. respondentinių ūkių duomenys

Lazdijų r. 2018 m. surinkti ir išanalizuoti 11 ūkininkų ūkių, tvarkiusių buhalterinę apskaitą ir teikusių informaciją apie savo gamybinę ir finansinę veiklą, duomenys. Ūkiai suskirstyti į augalininkystės, gyvulininkystės ir mišrius, kuriuose vyrauja augalininkystė ar gyvulininkystė. Lazdijų r. 2018 m. respondentinių gyvulininkystės ūkių buvo 2, augalininkystės – 3, mišrių, kuriuose vyrauja gyvulininkystė, – 3, mišrių, kuriuose vyrauja augalininkystė, – 3.

Lazdijų r. dominuoja nenašios žemės, priskiriamos prie labai nepalankių ūkininkauti vietovių, todėl javų plotai sudaro nedidelę dalį žemės ūkio naudmenų. Didžioji dalis užaugintų grūdų sušeriama gyvuliams. Ūkininkai 2018 m. augino miežius, rapsus, kviečius ir bulves. 1 paveiksle  lyginamas Lazdijų r. respondentinių ūkių 2016–2018 m. vidutinis augintų kultūrinių augalų derlingumas.

1 pav. Lazdijų r. vidutinis derlingumai 2016–2017 m., t/ha

Iš pirmo paveikslo pateiktų duomenų matyti, kad visų kultūrinių augalų, išskyrus bulvių ir žieminių miežių vidutinis derlingumas buvo mažesnis. Tam daug įtakos turėjo meteorologinės sąlygos. Lietuvoje fiksuota stichinė sausra. Lyginant su šalies respondentinių ūkių vidurkiais, pastebėta, kad Lazdijų r. augintų augalų derlingumas mažesnis.

1 lentelė. Respondentinių ūkių vidutinis karvių skaičius 2016–2018 m.

Iš pateiktos lentelės duomenų matyti, kad Lazdijų r. bendras karvių skaičius mažėjo, o Lietuvoje didėjo visu analizuojamu laikotarpiu. Lazdijų r. 2017 m. vidutinis karvių skaičius mažėjo sparčiau (-12,92 proc.) nei  2018 m. (-2,46 proc.). Lietuvoje bendras augimas nuo 2016 m. yra 4,10 procento. Tai reiškia, kad vis daugiau ūkininkų šiame regione dėl nepalankių meteorologinių sąlygų mažino gyvulių bandas.

Primilžis iš vienos karvės Lazdijų r. respondentiniuose ūkiuose 2018 m. buvo vidutiniškai 5,30 tonos. Pateiktame 2 pav. matyti, kad 2018 m. vidutinis karvių produktyvumas didesnis nei Lietuvos ūkiuose. Pastebima, kad Lazdijų r. karvių produktyvumas gerėjo visu analizuojamu laikotarpiu, kai tuo metu Lietuvoje jis tendencingai mažėjo.

2 pav. Vidutinis primilžis iš karvės respondentiniuose ūkiuose 2016–2018 m, t

Analizuoti respondentinių ūkių ekonominiai rodikliai

Sprendžiant veiklos finansines problemas, labai svarbi ūkio finansinių rodiklių analizė. Analizuojami keli pagrindiniai finansiniai rodikliai: grynasis pelningumas, grynasis pelningumas be dotacijų, susijusių su pajamomis, ir skolos rodiklis.

2 lentelė. Vidutiniai finansiniai rodikliai Lazdijų r. ir Lietuvoje

Grynojo pelningumo rodiklis rodo, kiek pelno uždirba 1 pardavimo euras. 2 lentelėje matyti, kad Lazdijų r. respondentinių ūkių pelningumo rodiklis aukštesnis nei vidutinis Lietuvos respondentinių ūkių. Analizuojant grynojo pelningumo rodiklius, reiktų įvertinti, kad didelę dalį pajamų sudarė gautos dotacijos, susijusios su pajamomis (tiesioginės išmokos už deklaruotus žemės ūkio naudmenų plotus ir gyvulius). Jei ūkiai 2018 m. nebūtų gavę dotacijų, jų veikla būtų nuostolinga, todėl dotacijos ūkiams yra gyvybiškai svarbios, jos leidžia užtikrinti veiklos tęstinumą.

Skolos rodiklis rodo bendrą ūkio įsiskolinimo lygį, kokia dalis skolintų lėšų panaudojama formuojant ūkio turtą. Rekomenduotina rodiklio reikšmė – ne didesnė nei 0,6. Tai yra visos ūkio skolos neturėtų sudaryti daugiau nei 60 proc. viso ūkio turto. Kuo didesnis skolos rodiklis, tuo patiriama didesnė finansinė rizika, tuo sunkiau susiklosčius nepalankioms sąlygoms vykdyti prisiimtus įsipareigojimus ar gauti papildomą kreditą. Tačiau be skolintų lėšų dažnas ūkis negalėtų užtikrinti plėtros, įgyvendinti investicijų, susijusių su apsirūpinimu žemės ūkio ar kitu turtu, didinančiu ūkio konkurencingumą rinkoje. Todėl skolintų lėšų naudojimas visada priimtas tol, kol nekelia grėsmės ūkio finansiniam stabilumui ir sklandžiai veiklai. Iš pateiktos lentelės duomenų matyti, kad Lazdijų r. skolos lygis yra mažesnis nei Lietuvos respondentinių ūkių, bet didesnis nei 2017 metais.

Parengta pagal Lazdijų r. respondentinių ūkių analizę.

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Lazdijų r. biuro buhalterinės apskaitos konsultantė, teikianti ir verslo ekonomikos paslaugas Aistė Anušauskienė

www.agroakademija.lt rekomenduoja pažiūrėti

ŪADT – tvariam Europos žemės ūkio ir kaimo vietovių vystymuisi