Naujienos

Pastaruoju metu nuolat didėja poreikis pigesnėms ir saugesnėms alternatyvoms gyvulių sveikatingumui užtikrinti nei antibiotikai. Viena iš jų – į gyvulių racioną įtraukti biotechnologijos produktus – simbiotikus. Kad įsitikintų jų efektyvumu melžiamų karvių ir veršelių sveikatingumui, produktyvumui ir įvertintų technologijos efektyvumą, LŽŪKT gyvulininkystės konsultantai ir specialistai 8 skirtingų rajonų gyvulininkystės ūkiuose įrengė parodomuosius bandymus. Jų rezultatai buvo pristatyti baigiamojoje projekto „Naujausių simbiotikų įtaka pieninių galvijų sveikatingumui, produktyvumui, antibiotikų vartojimo mažinimui bei ūkio konkurencingumo didinimui“ konferencijoje.

Į virtualų renginį prisijungė daugiau kaip šimtas klausytojų. Nors, atrodo, kad Lietuvoje pieno ūkis po truputį traukiasi, tačiau nusprendę šią veiklą plėtoti toliau, intensyviai domisi naujausiais mokslo pasiekimais. „Ypač aktualūs ir naudingi parodomieji bandymai, susiję su pieno ūkių produktyvumo didinimu, produkcijos kokybės ir gyvulių sveikatingumo gerinimu. Juk padidintas produkcijos kiekis ir sveikas gyvulys gali kompensuoti finansinius praradimus dėl pieno kainos sumažėjimo, o dar geriau, kai ūkio produkciją galima padidinti ir pagerinti visiems ūkiams prieinamais metodais ir aiškiai matomais teigiamais rezultatais. To ir siekėme įgyvendindami šį projektą“, – prieš konferenciją sakė projekto vadovė, LŽŪKT gyvulininkystės vyr. specialistė Daiva Gurauskienė.

Konferenciją pradėjusi LŽŪKT Profesinių kompetencijų padalinio vadovė Asta Šakickienė dėkojo visiems projekto dalyviams už kantrų, nuoseklų ir kokybišką darbą, kuris prasidėjo 2018 m. gruodį, tačiau nepaisant nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių dėl koronaviruso pandemijos, sėkmingai baigėsi.

„Gyvename sudėtingu laikotarpiu. Trys įvykiai lemia mūsų gyvenimo aplinką ir jo kokybę. Viena iš jų – pandemija. Nepaisant to, ji visus sutelkė, davė tam tikrą postūmį ir progresą. Ir aiškiai parodė, kad būtiniausi žmogaus poreikiai, t. y. bendravimas, žinios ir kokybiškas maistas, niekur nedingsta. Tiesiog turėsime išmokti su užklupusiais sunkumais gyventi kokybiškai. Antras etapas – klimato kaita. Daug apie tai šnekama, bet ar tai tik iššūkiai? Juk tai ir galimybės, nes žmonės moka sugyventi su gamta, jei per toli neatsitraukia. Tad į tai reikia žiūrėti kaip į galimybes, kartu ieškoti sprendinių ir juos taikyti. Trečias – IT technologijų revoliucija, ypač išryškėjusi pandemijos akistatoje. Gauname daug informacijos, mokomės ją atsirinkti, suprasti, diskutuoti ir priimti bendrus sprendimus. O šis projektas – vienas iš pavyzdžių, kada sutelkę jėgas, pastangas ir patirtį, bandant ir klystant galima pasiekti puikių  rezultatų, išmokti kažką naujo ir perduoti kitiems“, – sakė A. Šakickienė.

Konferencijoje pranešimus skaitė LŽŪKT gyvulininkystės specialistai ir konsultantai: Vytas Gudaitis, Vidas Tolevičius,  Birutė Spundzevičienė, o Verslo ekonomikos skyriaus vadovė Vaida Gomoliauskienė apžvelgė, kokios šiais metais investicijos gyvulininkystės ūkiams bus remiamos iš ES fondų.

Ūkininkams, dalyvavusiems konferencijoje, buvo išduoti kvalifikacijos tobulinimo pažymėjimai.

Daugiau skaitykite www.agroakademija.lt