Naujienos

Visoje Lietuvoje stebimas drėgmės perteklius. Ūkininkai nerimauja dėl žieminių augalų pasėlių. Ar tikrai reikia nerimauti? Atsako Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos rajonų biurų augalininkystės konsultantai.

Antanas Mažeika, Telšių r. biuro augalininkystės konsultantas

Žemaitijoje 2 metus drėgmės kiekis dirvožemio gilesniuose sluoksniuose nebuvo atsistatęs. Kadangi yra mūsų stebėjimų tinklas, aš nuo pat pavasario pradedu žiūrėti, kokią dirvos ir oro temperatūrą fiksuoja meteorologinės stotelės. Taigi tuos 2 metus pas mus viršutinis dirvos sluoksnis buvo drėgnesnis, o giliau sausiau. Sausra birželį ar gegužę viršutinį sluoksnį išdžiovina, giliau nėra drėgmės atsargų, ir augalai vysta. Aš žiūrėdavau Širvintų r. duomenis ir pavydėdavau. Pas juos giliau drėgnumas būdavo apie 50 proc., pas mus – per 20 proc. sausiau.

Aš dar turiu senovišką pastebėjimą. Kasmet rudenį turėtų prilyti visas natūralias pelkes. Turiu kelis miškelius, kuriuose nuo seno yra griovių, pelkių. Ten 2 metus buvo sausa, ėjau kiaurai. Šiemet pirmi metai, kai jau prilijo, yra sukaupta drėgmės atsargų, tad tikiuosi, kad atėjus sausrai ir mums bus kaip Širvintų rajone. Jei balandį drėgmės gausime saikingiau, viskas gali būti normaliai. Kol kas esančios situacijos labai nesureikšminčiau. Gali būti, kad viskas bus kaip įprasta.

Taip,  šiandien dirva permirkusi, drenažai ne visur veikia. Jeigu veikia, būna taip – paplūsta ežeriukai laukuose ir per 2–3 dienas  nusenka. Jei paplūsta ir savaitę mirksta, tada jau blogiau. Arba neveikia sausinimo sistemos, arba veikia blogiau, nes prineštos smėlio ar priaugę asiūklio šaknų. Dabar geras laikotarpis apžiūrėti ir įsitikinti, kaip veikia sausinimo sistemos, ar nėra užkištos rinktuvų žiotys.

Dėl azoto išsiplovimo problema yra tiems, kas į dirvožemį žiūri kaip į substratą. Jeigu jie pertręšia azoto trąšomis ir nori, kad azoto dar liktų kitiems metams – jo didesnė dalis išsiplauna. Augalai paima dalį įnešto azoto, dalį bakterijos panaudoja, dalis išsiplauna. Jei į dirvožemį išberiame azoto saikingai, kadangi jis yra judriausias makroelementas, neviršijant normos, augalai jį sunaudoja, ne kažką lieka. Tada lietus, krituliai atneša mums azoto iš oro. Jeigu dirvožemis prisotintas azoto, kritulių vanduo jį plauna į gilesnius sluoksnius ir išneša į kanalus, upes, ežerus. Taigi nepertręšus, dejuoti dėl išsiplovimo nereikia. Azotu reikia tręšti saikingai –   visas pasaulis, Europa tai akcentuoja. Iš kur upeliuose, jūrose atsiranda azoto – iš mūsų laukų, jeigu pertręšiame.

Kalbant apie dirvožemio tyrimus, mes Žemaitijoje esame dar kvailesnėje situacijoje. Pas mus sudėtinga juos padaryti, kadangi dažno Plungės, Telšių, Šilalės rajonų lauko dirvožemis keičiasi kas 10 metrų. Pas mus ne Kėdainiai, ne Radviliškis, ne Šiauliai. Kai nesivaikome maksimalių derlių, tręšiame atsižvelgdami į dirvožemio granuliometrinę sudėtį, žemės našumą, tada mažiau tręšiame, mažiau išsiplauna ir ramiau miegame. Jei pavasaris geras, bus viskas gerai.

Taigi šiandien situacija dar nėra tokia, kad galėtumėm nusiminti. Viskas dar ateity. Kiekvieni metai ūkininkams būna kitokie, pateikia įvairių staigmenų ir išbandymų. Ūkininkai yra išmokę orientuotis į gamtos pateiktas staigmenas. Aišku, šiemet laukuose atsiras išmirkusių pasėlių plotų. Kiek jų bus, kokio dydžio, kiek paveikti žieminiai augalai tuose ploteliuose, sunku dar pasakyti. Gali tekti tuos išmirkusius plotus pavasarį atsėti, gal išliks augalai – tik bus išretėję ir mažo derlingumo. Tad viskas dar ateityje. 

Ramutė Stagniūnienė, Šiaulių r. biuro augalininkystės konsultantė

Šiaulių rajonas, palyginti su Žemaitija ar kitais rajonais, nebuvo tas, kuris sulaukė labai daug kritulių. Rajone vyravo permainingi orai. Prasidėjus šiltesniems ir lietingiems orams, dirvožemio įšalas gana sparčiai tirpo. Iškritus gausesniam kritulių kiekiui, pakilo gruntinio vandens lygis. Kur yra prasta melioracija, laukus užtvindė vanduo.

Užlietuose laukuose augalams trūksta deguonies, sutrinka gyvybinė šaknų veikla, sumažėja maisto medžiagų pasisavinimas. Kol kas kovo mėnesį naktinis pranašaujama neigiama temperatūra. Kitu atveju, jei orai staigiai sušiltų, žieminiai augalai gali žūti.

Pavasarį pasėlius reikia atidžiau pasižiūrėti, ypač tas vietas, kurios buvo užlietos. Anksti pavasarį, kai tik bus galima įvažiuoti į laukus, nuo užmirkimo susidariusią plutą galima pakedenti su lengvomis akėčiomis, padraskyti žemės paviršių ir siūlyčiau patręšti azotu. Augalai daugiau gaus deguonies, pradės vykdyti fotosintezę, imti daugiau maisto medžiagų. Reikia, kad jie sustiprėtų ir greičiau augtų. O kiek duoti azoto veiklios medžiagos į hektarą priklauso nuo to, kiek jo dar yra dirvožemyje. Tik siūlyčiau nepadidinti KAS normos, nes gali nudeginti.

Eugenijus Lukoševičius, Šalčininkų r. biuro augalininkystės konsultantas

Mūsų rajone sniego buvo daugiau, nei kitur Lietuvoje, po to lijo. Kaip rodo Konsultavimo tarnybos meteorologinės stotelės duomenys, Šalčininkų r. per vasario mėnesį iškrito 67,4 mm kritulių, o dirvožemio drėgnumas dirvos paviršiuje svyruoja nuo 32 iki 37 procentų. Šiuo metu reikėtų atkreipti dėmesį į tas lauko vietas, kur stovi paviršinis vanduo. Jei įmanoma, reikia prakasti, kad vanduo nubėgtų, nes ilgiau užsistovėjęs gali pakenkti augalams. Ypač tokiam paviršiniam užliejimui jautrūs žieminiai rapsai ir rugiai. Reikėtų patikrinti, ar melioracijos griovių žiotys neužsikišusios.

Daugelis ūkininkų vis dažniau naudoja supaprastintą žemės dirbimo sistemą ar tiesioginę sėją į ražienas, todėl žemės dirbimo padas pakyla aukščiau: kai vyravo tradicinė žemės dirbimo sistema, t. y. arimas 20–25 cm gyliu, tokiame gylyje ir formuodavosi arimo padas. Dabar, paprastėjant žemės dirbimo sistemoms, atsisakant plūgo, pvz., dirbant su diskiniais skutikais, žemė dirbama iki 10–12 cm. Todėl natūralu, kad tokiame gylyje dirvožemis tankėja ir tokiame gylyje susidaro taip vadinamas žemės dirbimo padas. Tokias dažnai užmirkstančias lauko vietas, kai tik įmanoma, reikia papurenti giluminiu purentuvu.

Praėjusi žiema kažkokių siurprizų nepateikė. Kaip rodo konsultavimo tarnybos meteorologinės stotelės duomenys, Šalčininkų r. žemiausia temperatūra buvo užfiksuota sausio 12 d. –20 ^OC, bet tuo viskas ir baigėsi. Jei šaltis būtų užtrukęs ir ilgiau, jis nieko blogo nebūtų pridaręs, nes laukus buvo uždengęs neplonas sniego patalas.

Pavasarį labai pasiteisina akėčios. Pas mus lengvose žemėse jos labai tinka. Žieminio pasėlio pavasariniu akėjimu trys zuikiai nušaunami: trąšas įterpiame, į dirvožemį įleidžiame oro ir sunaikiname dalį piktžolių.

Azotas, jau ir be tyrimų aišku, kad  bus paplautas giliau, nes, kaip minėjau, šaltukas kelias naktis ir paspaudė, bet žemei įšalti neleido sniego danga. Ūkininkai skundžiasi, kad nuo rudenio pradėjusios kilti trąšų kainos kyla ir pavasarį. Labiausiai pabrango azotinės trąšos. Pavasariniam tręšimui renkasi NPK 16-16-16, nes šiuo metu ši trąša pigiausia, bet N tik 16 procentų. Taigi taupymo rėžimas įjungtas pilnu pajėgumu. 

Taupyti trąšų labai padėtų gera sėjomaina, šiuo metu populiarėjantys tarpiniai augalai. Bet reikėtų sėti ne vieną augalą, o jų mišinį. Svarbu, kad jį sudarantys augalai būtų skirtingų šaknų sistemų ir ilgio, tada jie maisto medžiagas absorbuoja iš įvairių dirvos horizontų. Pvz.: raudonieji dobilai, peliuškos, grikiai, siauralapiai lubinai, bitinės facelijos, paprastosios saulėgrąžos. Laiku  pasėtas toks mišinys jau rudenį užaugina pakankamai masės ir tarsi seifas surenka maisto medžiagas: azotą, fosforą ir kalį, reikalingą vasarojui.  

Parengė Jolanta Dalia Abarienė