Naujienos

Dirvožemio sveikatingumas ir gyvybingumas pirmiausiai susijęs su organinių medžiagų kiekiu ir kokybe. Jų kiekis yra vienas iš pagrindinių dirvožemio kokybės rodiklių, kuris rodo jo atsparumą fizinei ir biologinei degradacijai. Jei laukas ilgesnį laiką užsėtas augalais, dirvožemio fizines ir agrochemines savybes mažiau keičia klimato veiksniai. Pažįstant savo dirvožemį yra lengviau juo rūpintis, parinkti tvarias technologijas, kurios palaikytų ir pagerintų dirvožemio savybes,  humuso balanso ir  biologinio aktyvumo pusiausvyrą. Apie tai, kokiomis priemonėmis galima išsaugoti sveiką dirvožemį, kalbamės su dr. Romute Mikučioniene, LŽŪKT vyresn. augalininkystės specialiste. 

Ne vienus metus kalbama apie dirvožemio rūgštėjimą. Kiek tai vyksta natūraliai, kiek prisideda ūkiuose pasirinktos technologijos?

Lietuvos teritorijos dirvožemių danga yra marga, nes dirvožemiai formavosi skirtingomis sąlygomis. Dirvožemio rūgštėjimas yra gamtoje natūraliai ir nuolat vykstantis dirvodaros procesas, kurį skatina rūgštūs krituliai, žemės ūkyje taikomos technologijos, tręšimas fiziologiškai rūgščiomis mineralinėmis trąšomis, intensyvus pesticidų naudojimas, mitybos elementų išplovimas bei išnešimas iš dirvožemio kartu su augalų derliumi.

Mokslininkų tyrimų duomenimis dėl šių priežasčių ariamasis sluoksnis kasmet netenka nuo 120 iki 300 kg/ha kalcio. Nustatyta, kad kalcio daugiau išsiplauna iš priemolių, kiek mažiau iš priesmėlių. Kalcio išsiplovimas priklauso nuo iškritusių kritulių kiekio, pvz. iškritus 868 mm kritulių, išsiplauna 555 kg/ha kalcio priemolio dirvožemiuose arba 484 kg/ha kalcio priesmėlyje.

Taip pat kalcio ir magnio katijonai išsiplauna tręšiant didelėmis trąšų normomis. Patręšę augalus azoto 170, o fosforo ir kalio 340 kg/ha veikliąja medžiaga norma, pavasarį kalcio netenkame 150 kg/ha, magnio – 26 kg/ha priemolio dirvožemiuose, o priesmėlio dirvožemiuose – beveik per pus daugiau, atitinkamai 254 kg/ha kalcio ir 36 kg/ha magnio.

Intensyvus kalkinimas 6–7 dešimtmetyje sumažino rūgščių dirvožemių plotus nuo 41 proc. iki 19 proc., tačiau pastaruosius 3 dešimtmečius dirvožemio kalkinimo klausimams nebuvo skirtas dėmesys, ir dirvožemio rūgštėjimo problema dėl jame vykstančių natūralių procesų ir dėl žemės ūkio naudmenų intensyvaus naudojimo vėl atsinaujino.

Kaip rūgšti dirvožemio reakcija lemia augalų derlingumą? Turbūt yra ne vienas veiksnys?

Žinoma, kad augalų derlingumą lemia ne vienas veiksnys, tačiau reikia nenuvertinti ir tręšimo, kuris derliaus priedą gali padidinti nuo 25 iki 35 procentų. Vis tik rūgšti dirvožemio reakcija riboja augalų mitybinių elementų įsisavinimą ir tuo pačiu augalų derlingumą. Maisto medžiagas iš dirvožemio augalas pasiima per šaknis masinio srauto ir difuzijos būdu, todėl dirvožemio tirpalo sudėtis negali būti atsitiktinė. Jiems reikalingas fiziologiškai subalansuotas tirpalas, kuriame svarbi ne tik įvairių katijonų koncentracija, bet ir jų santykis. Tirpale vyraujant H⁺ jonams, kalio, kalcio, magnio, natrio ir kiti jonai veikia kaip antagonistai, kurie sutrikdo augalų mitybos procesą ir mikroorganizmų veiklą. Tokiuose dirvožemiuose trūksta kalcio ir magnio, maisto medžiagos pereina į netirpias, augalams neprieinamas formas.

Kokią įtaką turi dirvožemio reakcija augalams pasisavinant maisto medžiagas?

Kalbant apie pagrindinių maisto medžiagų (azoto, fosforo ir kalio) pasisavinimą palankiomis sąlygomis, būtina atkreipti dėmesį į tai, kad kai dirvožemis vidutiniškai rūgštus (pH 5), augalai azoto ir kalio trąšų gali pasisavinti 52–53 proc., fosforo trąšų – 34 proc. Kai dirvožemis rūgštokas (pH 6),  kalio trąšas augalas pasisavina 100 proc., tačiau azotines trąšas įsavina tik 89 proc., o fosforo trąšas – tik 75 proc.

Rūgščiuose dirvožemiuose judrusis fosforas pereina į geležies ir aliuminio fosfatus ir todėl tampa augalams neprieinamas. Kai pH mažiau nei 4,0, tai pasireiškia augalams žalingas aliuminis, slopinama bakterijų ir kitų dirvožemio mikroorganizmų veikla. Nepalankus augalams ir šarminis dirvožemio tirpalo pH, tada sunkiau įsisavinami fosfatai, kalis, mikroelementai (išskyrus molibdeną). Tik kai dirvožemio reakcija yra artima neutraliai (pH 6,5), šios maisto medžiagos yra įsisavinamos šimtu procentų.

Augalams reikia ir mikroelementų. Ar dirvožemio pH turi įtakos jų įsisavinimui?

Taip. Be pagrindinių maisto elementų augalui reikia ir mikroelementų, kurių įsisavinimą taip pat lemia dirvožemio reakcija. Kai dirvožemis rūgštokas (pH 5,5), apribotas molibdeno įsisavinimas per šaknis. Kai dirvožemis vidutiniškai ir mažai rūgštus (pH 4,5–5,5), sunkiau įsisavinamas boras, manganas, o esant labai rūgštiems dirvožemiams (pH mažiau nei 4,5), sunkiai įsavinami varis ir cinkas. Ribotas maisto medžiagų pasisavinimas didina augalų auginimo savikainą.

tęsinys www.agroakademija.lt