Naujienos

Spalio 18–19 d. Novi Sad mieste, „BioSense“ institute (Serbijoje), vyko projekto „NATIOONS“ partnerių susitikimas, kuriame LŽŪKT atstovavo Rinkodaros skyriaus vadovė Erika Mankutė, kuri yra šio projekto vadovė Lietuvoje, ir fotografas-videooperatorius Egidijus Vilkevičius. Kas akcentuota susitikime?

Tarptautinis projektas „NATIOONS“ suvienijo daugiau ne 11 šalių, kurių tikslas – padėti sujungti mokslininkus, žemės ūkio konsultantus, miškininkus, skirtingas visuomenes grupes, kuriems svarbus sveiko dirvožemio klausimas. Vienas iš pagrindinių projekto tikslų – Europoje ir aplinkinėse šalyse steigti gyvąsias dirvožemio laboratorijas ir demonstracinius švyturius, kuriuose būtų kuriamos įvairaus pobūdžio inovacijos, gerinančios dirvožemio būklę, o jų kūrimo ir naudojimo procese galėtų dalyvauti kuo daugiau skirtingų visuomenės grupių.

Projektas – viena iš ES misijos Sveikas dirvožemis iniciatyvų. Šios misijos tikslas – iki 2025 m. sukurti 100 gyvųjų laboratorijų ir demonstracinių švyturių Europoje.

Projekto rezultatai – džiuginantys

Galima pasidžiaugti, kad per pirmuosius „NATIOONS“ projekto įgyvendinimo metus partneriai suorganizavo net 44 renginius skirtingose šalyse, kurių metu pristatytas gyvųjų dirvožemio laboratorijų kūrimo konceptas – koks jų tikslas, kaip sukurti ir pritaikyti visuomenės poreikiams. Pasidalinta jau sukurtų gyvųjų laboratorijų sėkmės istorijomis. Pristatytos ES finansavimo galimybės kuriant gyvąsias laboratorijas ir demonstracinius švyturius.

LŽŪKT buvo atsakinga už Baltijos šalių regioną, tad renginius organizavo Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje.

Kokie darbai laukia „NATIOONS” projekte 2024 m.? Planuojama suorganizuoti 6 teminius renginius, kuriuose bus išsamiau diskutuojama, kaip spręsti skirtingo dirvožemio sveikatos problemas, be žemės ūkio, daugiau dėmesio skiriant, miškų, industriniams ir kitiems dirvožemiams. Projekto partneriai, išanalizavę šių metų rezultatus, atitinkamose šalyse planuoja pakartoti renginių ciklą apie gyvąsias laboratorijas ir jų naudą. Tarp šių šalių bus ir Baltijos regionas.

Serbija – šalis, kur kuriamas stiprus ryšys tarp ūkių ir mokslo

Projekto „NATIOONS“ susitikimas neatsitiktinai suorganizuotas Serbijos „BioSense“ institute, kadangi šis institutas buvo vienas pirmųjų, kurio iniciatyva Serbijoje atsirado ir veikia reali gyvoji laboratorija.

„BioSense“ – biosistemų IT mokslinių tyrimų ir plėtros institutas, įkurtas 2015 m. Galima drąsiai teigti, kad tai skaitmeninių žemės ūkio programų ir įrankių kūrimo pradininkas Serbijoje. Institutas glaudžiai bendradarbiauja su Novi Sad universiteto mokslininkais, ūkininkais ir to dėka „trina“ ribas tarp žemės ūkio ir IT technologijų.  Medžiagotyra, mikro- ir nanoelektronika, jutiklių projektavimas, nuotolinis stebėjimas, daiktų internetas, dirbtinis intelektas, biosistemų tyrimai, ląstelinė žemdirbystė ir bioarcheologija –  tai tik kelios mokslo sritys, kuriose dirba „BioSense“, kad žemės ūkis taptų efektyvesnis, o mokslas būtų ekonomikos augimo, socialinės gerovės ir užimtumo pagrindu“, – instituto veiklą pristatė vyresnioji projektų vadovė Vladislava Grbovič.

Anot V. Grbovič, gyvųjų laboratorijų konceptas „BioSense“ atsirado labai natūraliai, kadangi instituto mokslininkai glaudžiai bendradarbiauja su ūkininkais, žino jų realius poreikius ir, atsižvelgdami į juos, gali kurti vertingus IT įrankius – nuo modernių robotų ar integruotų sistemų. Sukurti įrankiai testuojami ūkiuose, tobulinami, atsižvelgiant į ūkininkų išsakytas pastabas. Šio bendradarbiavimo dėka natūraliai sukurta gyvoji laboratorija „Skaitmeninis kaimelis“ (Digital village).

„Džiaugiuosi, kad gyvoji laboratorija „Skaitmeninis kaimelis“ pradėjo veikti 2022 m. gegužės mėnesį, ji įkurta Mokrino kaime. Kaip ir dauguma Europos šalių, Serbija – ne išimtis. Kaimai nyksta. Tad norėjome pasitelkti skaitmenines technologijas, kad maisto produktų gamyba taptų efektyvesnė, labiau ekonomiška, padidėtų ūkininkų pajamos iš žemės ūkio veiklos ir, žinoma, kaimas taptų patrauklesnis jaunimui.

„BioSense“ institutas kartu su bendrove „Delta Agrar“ sukūrė įvairių IT sprendimų, kaip palengvinti žemės ūkio produktų gamybą, sukūrė elektroninės prekybos platformas ir netgi virtualius kooperatyvus, ūkininkų bendravimo ir bendradarbiavimo įrankius.

Dar labai svarbu paminėti, kad „Skaitmeninio kaimelio“ dalyviams organizuojami įvairūs IT mokymai – ir IT pagrindų, ir darbo su atitinkamomis programomis bei įrankiais.  

Gyvoji laboratorija startavo su 30 ūkininkų, o planuose į tinklą sujungti daugiau nei 100 ūkių. Tikimės, kad tai taps puikiu pavyzdžiu, ir kiti Serbijos kaimai taps labiau skaitmenizuoti,“ – pasakojo V. Grbovič.

Ir mažas ūkis gali augti

Vertinant Serbijos ekonomiką, galima drąsiai teigti, kad žemės ūkis – itin svarbi verslo šaka. Labiausiai žemdirbystė išvystyta šiaurinėje šalies dalyje, kur auginami javai, rapsai, ankštiniai žemės ūkio augalai, saulėgrąžos, daržovės, plyti sodai, kuriuose dominuoja slyvos. Taip pat auginamos ir vynuogės vynui. Skaičiuojama, kad dirbama daugiau nei 6,12 mln. hektarų. 

Jei lygintume  kitas ES šalis ir Serbiją, didieji ūkiai ne itin stipriai skiriasi nuo mums įprastų. Juose galime pamatyti ir modernios įrangos, ir pastatų, tačiau mažesniuose ūkiuose dar yra nemažai sričių, kur ūkiai gali tobulinti veiklą ir plėstis. Jei žiūrėtume iš kitos pusės, Serbijos ūkininkai ištroškę inovacijų, žinių ir galimybių – tad galime daryti prielaidą, kad situacija per kelerius metus tikrai gali pasikeisti.

Kartu su projekto parneriais lankytasi Bajmok kaimelyje įkurtame smulkiame augalininkystės ūkyje, kuriame ūkininkas Florianas daug dėmesio skiria dirvožemiui gerinti – periodiškai, kas trejus metus, daro jo tyrimus,  nuo 2018 m. naudoja notill technologiją. Kaip teigia ūkininkas, gerų ūkio rezultatų jam padeda pasiekti bendradarbiavimas su „BioSense“ mokslininkais ir žemės ūkio konsultantais iš Serbijos ir Vengrijos, kadangi jis gyvena pačiame pasienyje. „Jei negalėčiau konsultuotis su žemės ūkio specialistais, mokslininkais ir kitais ūkininkais – būtų sunku. Būčiau kaip be rankų. Žinios ir naujovės – Serbijos žemės ūkio dabartis ir ateitis,“ – sakė ūkininkas.

 Autorė Erika Mankutė

Egidijaus Vilkevičiaus nuotraukos