Naujienos

Direktorius dr. Edvardas Makelis atstovavo LŽŪKT šalies Prezidento Gitano Nausėdos inicijuotoje nuotolinėje tematinėje diskusijoje „Tvarus žemės ir maisto ūkis“.

Iki 2050 metų Lietuva turės įgyvendinti Europos Sąjungos žaliojo kurso tikslus, t. y. Bendrijos ir Lietuvos iškeltą siekį pereiti prie klimatui neutralios ekonomikos. Tai turės įtakos ir žemės ūkio sektoriui, todėl ruošiantis pokyčiams labai svarbi sektoriaus lyderių nuomonė.

Žemės ūkio sektoriaus atstovai, tarp jų ir LŽŪKT direktorius Edvardas Makelis, kartu su žemės ūkio ministru Kęstučiu Navicku, Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininku Viktoru Pranckiečiu, kitais Seimo nariais ir žemės ūkio sektoriaus atstovais diskutavo apie pagrindinius iššūkius, su kuriais susiduria sektoriaus dalyviai.

Pabrėžta, kad būtina teikti prioritetą sektoriaus konkurencingumui didinti, didesnei pridėtinei vertei kurti, skaitmenizavimui, švietimo svarbai, kaimo plėtrai.

Dalyviai sutiko su žaliojo kurso ir klimato kaitos mažinimo svarba, tik akcentavo, kad būtinos konkrečios priemonės ir sprendimai, užtikrinantys sklandžius sektoriaus pokyčius.

 „Žalios Lietuvos“ diskusijoje su žemės ūkio ir maisto pramonės sektoriaus atstovais sutarta, kad reikia ir toliau siekti kuo platesnio dialogo tarp suinteresuotų grupių, taip pat būtinas ir organizacijų įsitraukimas ieškant sprendimų dėl žaliojo kurso pritaikymo žemės ūkio sektoriuje.

LŽŪKT pozicija diskutuotais klausimais

„Žaliasis kursas – Europos iniciatyva, strategija, kelianti gana ambicingus tikslus, kurie neabejotinai palies ir žemės ūkio sektorių. Ši iniciatyva pakankamai jauna, todėl dar intensyviai diskutuojama ir tik dabar pradedami rengti konkrečios jos įgyvendinimo priemonės, teisės aktai ir Europos Sąjungos, ir nacionaliniu lygmeniu. Strateginiai tikslai, siekiai yra suformuluoti, įsipareigojimai derinami, tačiau konkrečių suderintų veiksmų ir priemonių dar nėra. 

Reikia pripažinti, kad šią žaliąją iniciatyvą ir jos siekius įvairios visuomenės, verslo ir kitos grupės vis dar supranta ir interpretuoja labai skirtingai. Iš to neretai kyla įvairios neteisingos interpretacijos, netgi tam tikra priešprieša tarp įvairių ekonominių sektorių, kuris čia labiau kenksmingas, kuris labiausiai kaltas dėl blogos aplinkos būklės.

Gaila, kad ir žemės ūkis įvardijamas, kaip stipriai prie to prisidedantis, nors dažnai reali situacija yra kiek kitokia. Vien ką rodo per paskutinį dešimtmetį beveik sunykęs gyvulininkystės sektorius. 

Tad kalbant apie Žaliąjį kursą ir jo siekių įgyvendinimą žemės ūkyje, ypatingą svarbą ir vaidmenį vaidins tvari ir subalansuota Žemės ūkio žinių ir inovacijų sistema (ŽŪŽIS angl. AKIS). Tik išvien organizuojamas žemės ūkio konsultantų, mokslininkų, žemdirbių bendras darbas kuriant tausias aplinkai inovacijas, jas skleidžiant ir praktiškai diegiant ūkiuose gali duoti teigiamą rezultatą. Todėl ateities politikoje reikia ypatingą dėmesį skirti ir užtikrinti, kad ŽŪŽIS sistema Lietuvoje būtų gyvybinga ir veikli. 

Viena iš svarbių ŽŪŽIS ir bendrai žemės ūkio ateities veiklos krypčių –  skaitmenizacija ir išmaniųjų ūkininkavimo technologijų taikymas, teorinių ir praktinių kompetencijų ugdymas, elektroninių ir praktinių paslaugų sektoriui teikimas.

Kaip gerosios praktikos pavyzdys – IKMIS, kuris jau dabar yra nukreiptas į Žaliojo kurso tikslų įgyvendinimą, aplinkai draugiškų technologijų skatinimą augalų apsaugos srityje, kur integruotomis, ne cheminėmis augalų kenkėjų kontrolės priemonėmis skatinamas augalų apsaugos produktų naudojimo mažinimas. 

Dirvožemio kokybės gerinimas, anglies sekvestracija – dar viena kryptis, kur galima padaryti didelį proveržį taikant įvairias ūkininkavimo technologijas pradedant dirvožemio kokybės tyrimais ir jų kaitos monitoringu, baigiant kintamos normos tręšimu, minimaliu žemės dirbimu“, – apibendrindamas situaciją, susijusią su būsimais pokyčiais, sakė Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos direktorius Edvardas Makelis.

Diskusija vyko įgyvendinant Prezidento 2019 m. rudenį paskelbtą „Žalios Lietuvos“ iniciatyvą. Ja siekiama megzti dialogą ir skatinti įvairias visuomenės grupes prisiimti savanoriškus įsipareigojimus dėl švaresnės ir žalesnės Lietuvos ateities. Darni ir saugi aplinka, žalia ir tausojanti valstybė yra viena iš šalies vadovo Gerovės valstybės vizijos krypčių.

LŽŪKT ir Prezidento komunikacijos grupės informacija.