Naujienos

Liepos 3 d. Akademijoje, Kėdainių r., vykusi jau antra „EKOAgrITech“ paroda-forumas subūrė ekologinės žemdirbystės, gyvulininkystės ir inovacijų entuziastus iš visos Lietuvos. Šių metų tema „Tvarumas prasideda čia – nuo eksperimentinio laukelio iki kiekvieno stalo“ ragino dalyvius ieškoti sprendimų, kaip darniai derinti gamtosaugą, ūkio efektyvumą ir vartotojų lūkesčius. LŽŪKT – viena iš renginio partnerių.

Renginio pradžioje susirinkusius pasveikino Lietuvos mokslo, žemės ūkio ir ekologijos lyderiai. Jie pabrėžė žinių, inovacijų bei bendradarbiavimo svarbą ekologiniam ūkiui ir šalies tvarumui užtikrinti.

Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro vadovas ir parodos šeimininkas dr. Gintaras Brazauskas džiaugėsi parodos mastu ir galimybėmis: „Smagu matyti visus čia susirinkusius. Šiandien turėsime karštą dieną visomis prasmėmis: ir dėl orų, ir dėl gausių naujienų. Ekologinė žemdirbystė ypač sudėtinga ūkio šaka, kuriai reikia be galo daug žinių, išmanymo, sėkmės, supratimo, kad būtų užauginta kokybiška produkcija už prieinamą kainą. Todėl apsikeitimas žiniomis ir inovacijomis yra itin svarbus.“

Žemės ūkio ministras dr. Ignas Hofmanas sveikinimo kalboje pabrėžė ekologinio ūkininkavimo rizikas: „Ekologinis ūkininkavimas reikalauja ypatingų pastangų, dėmesio ir specifinių žinių bei susiduria su didelėmis rizikomis. Svarbu ne tik atliepti vartotojo lūkesčius, bet ir kad ta produkcija būtų ir superkama. Kad suvaldytume rizikas, turime ieškoti sprendimų, o tokio tipo renginiai tam ir skirti. Ačiū mokslininkams, kurie dirba ir padeda ūkiams užauginti tvariai, ekologiškai gerą ir patrauklią produkciją vartotojui.“

Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos (LEŪA) pirmininkas Mindaugas Petkevičius akcentavo technologijų ir ekologijos sąsajas: „Eco-Agri-Tech reiškia, kad čia susilieja žemės ūkis, ekologija ir technologijos. Linkiu organizatoriams neprarasti savojo „aš“ ir tęsti pradėtą darbą, nepaisant iššūkių.“

„Atrodo, labai greitai praėjo dveji metai nuo pirmosios parodos, kuri buvo tarsi bandomoji. Šiandien turime idėją, kuri išaugo į tūkstantį laukelių. Pasižiūrėkime, kaip integruojasi mokslas, gamyba, technologijos ir skaitmenizacija. Bendradarbiavimas – toks mūsų kelias“, – parsivežti gerų idėjų ir bent vieną gerą sprendimą linkėjo Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos (LŽŪKT) direktorius Saulius Cironka.

VšĮ „Ekoagros“ direktorė Virginija Andrulė pabrėžė ekologinės gamybos svarbą ir jos potencialą: „Ekologinė gamyba – nuo 1991 m. vienintelis standartizuotas, ES lygmeniu reglamentuotas žemės ūkio gamybos būdas. Nepaisant minėtų iššūkių dabar ir ateityje, tai yra mūsų sėkmės istorija. Galime pasidžiaugti, kad Europoje turime daugiau nei 10 procentų ekologiškai dirbamos žemės. Turime aiškiai suprasti, kad ekologinė gamyba atliepia klimato, dirvožemio, vandens iššūkius ir reikalauja technologinio vystymosi, kad šią sėkmės istoriją galėtume tęsti bei perduoti žinias jaunajai kartai.“

Šių žodžių lydimi renginio dalyviai pradėjo turiningą dieną, kupiną diskusijų, naujausių tyrimų pristatymų, ekologiškos produkcijos degustacijų ir praktinių demonstracijų. Tai ne tik paroda, bet ir forumas, ne tik ekspozicija, bet ir mokslas – atvykę turėjo galimybę pamatyti realius lauko eksperimentus – lankytis net 1000 mokslinių tyrimų laukelių ekspozicijose, o specialiai sukurtuose „mokslo burbuluose“ klausytis 36 Lietuvos ir užsienio mokslininkų tyrimų pristatymų: nuo agrosistemos priežiūros ir tvarumo, bioįvairovės ir selekcijos iki naujausių technologijų realių sprendimų.

LŽŪKT stende ir viename iš „mokslo burbulų“ pristatytos Jaunųjų ūkininkų forumo gerosios patirtys, kalbėta apie paramos galimybes ir augimo istorijas bei paslaugas, svarbias ir aktualias inovatyviam šios dienos žemės ūkiui, – dirvožemio, ūkinių sėklų daigumo, vandens tyrimus bei tiksliųjų technologijų.

Kur dar galimybė stebėti bepiločių skraidyklių, robotizuotos ir sunkiosios technikos demonstracijas, startuolių sprendimus žemės ūkiui, dalyvauti diskusijose apie naujausias (fizikines, GPS, robotikos ir dirbtinio intelekto) žemės ūkio technologijas, ekologinę sėklininkystę, mišraus ūkio perspektyvas bei trumpas tiekimo grandines lietuviškam ūkio tvarumui.

Tvarumo paieškos: kas stabdo, kas skatina pokyčius?

Ekologinis ūkininkavimas susiduria su naujais iššūkiais: kylančiomis sąnaudomis, griežtėjančiais reikalavimais ir didėjančiais vartotojų lūkesčiais. Tvarumas tampa ne teorine sąvoka, o praktiniu tikslu, kurio siekti be pažangių sprendimų tampa vis sunkiau. Kaip naujausios technologijos – nuo GPS valdymo sistemų iki dirbtinio intelekto – gali padėti ekologiniams ir tradiciniams ūkiams prisitaikyti bei augti?

Atsakymų ieškota diskusijoje „Naujausių (fizikinių, GPS, robotikos ir dirbtinio intelekto) technologijų vaidmuo lietuviško ūkio tvarumui“, kurioje mintimis dalijosi žemės ūkio ir technologijų ekspertai: dr. Ignas Hofmanas (ŽŪM), dr. Gintaras Brazauskas (LAMMC), Saulius Daniulis (LEŪA), Dangis Valaitis („Dotnuva Baltic“) ir Gintas Saulius Cironka (LŽŪKT). Diskusiją moderavo Raigardas Musnickas.

Keletas minčių iš diskusijos:

„Ne viskas vyksta taip, kaip rašoma deklaracijose. Neatitinkame vartotojų lūkesčių – technologijos čia atveria naujas galimybes, turime ieškoti būdų, kaip mažinti ekologinės gamybos savikainą. Vien iš idėjos sunku toli važiuoti.“ – dr. Gintaras Brazauskas, LAMMC vadovas.

„Atrodo, pagrindai buvo padėti tvarkingai. Šiandien taip nusivažiavome, kad nebežinome, ką darome. Kalbu apie ŽŪM. Kalbame apie skaitmenizaciją, bet padarome rėmimus į kilovatus ir į metrą geležies. Nesvarbu, gali ir ant taburetės sėdėti, svarbu, kad traktorius turi kilovatų. Turime turėti technologijas ketveriems metams, nes valdžią renkam tam laikotarpiui(....) Ūkininkams reikia žinių ir nuoseklumo. Ar gali būti pigu ir gerai? Ar dar bus kokios spalvos knyga?“ – Saulius Daniulis, LEŪA pirmininko pavaduotojas1.

„Teisėkūroje nėra viskas taip paprasta. Su tuo jau susidūriau. ES ne tik duoda pinigus, bet reikalauja laikytis ir tam tikrų taisyklių. Ne viskas ir mums patinka. Sutinku, kad per daug viskas formalizuota, trūksta lankstumo. Gerai tai, kad jau kalbama apie BŽŪP supaprastinimą. Visada sakiau, kad ūkininkas kaip verslininkas pats geriausiai viską žino.“– dr. Ignas Hofmanas.

Moderatoriaus klausimas žemės ūkio ministrui: ką padarėte ekologiniams ūkiams, atėjęs ministrauti? Koks dr. Igno Hofmano atsakymas?

„Jei norime proveržio žemės ūkyje, turime investuoti į technologijas. Nereikia remti nei traktorių, nei padargų, reikia remti tik išmaniuosius sprendimus.“ – Dangis Valaitis, „Dotnuva Baltic“ vykdantysis direktorius.

 „Ekologinis sektorius – nišinis, pilnas klausimų ir iššūkių. Proveržio nebus be keturių kertinių komponentų: žinių, technologijų, finansų ir žmonių. Kai vidutinis ekologinis ūkis tesiekia 90 ha, investicijos į išmaniąsias technologijas tampa rimta problema. Kaip ją spręsti?“ – Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos (LŽŪKT) direktorius Gintas Saulius Cironka.

Šias ir daugiau įžvalgų išgirsite visame diskusijos įraše – žiūrėkite čia.

Renginio organizatoriai – Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centras, VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba – viena iš renginio partnerių.

 „EKOAgrITech 2025“ dar kartą įrodė: tvarus žemės ūkis Lietuvoje jau nėra tik vizija – tai realybė, kurią kuriame kartu.

Renginio akimirkas užfiksavo Egidijus Vilkevičius. Daugiau nuotraukų pamatysite agroakademija.lt feisbuko paskyroje. Gal atrasite ir save?

Autorė Ramunė Sutkevičienė, LŽŪKT vyriausioji redaktorė, agroakademija.lt