Prisimenant 2024-ųjų sausio žemdirbių protestą sostinėje, prieš akis iškyla Lietuvos žemės ūkio tarybos vadovo Igno HOFMANO figūra. Jis ne tik tapo protesto akcijos veidu, prisiėmė atsakomybę už jo organizavimą, bet ir įrodė, kad stipri lyderystė gali suvienyti bendruomenę ir iškelti svarbiausias problemas į aukštesnį lygį. Redakcija „Mano ūkis“ Igną Hofmaną išrinko Metų žmogumi. Susipažinkite su Ignu Hofmanu iš arčiau.
Ūkininkas ir Radviliškio krašto ūkininkų sąjungos pirmininkas, išrinktas vadovauti ir Lietuvos žemdirbių savivaldos organizacijai – Žemės ūkio tarybai, technologijų srities mokslų daktaras (nors to įprastai neafišuoja), beveik dešimtmetį skyręs kultūrizmo sportui... Kas paskatino jį imtis lyderystės? Kas suteikia motyvacijos? Ką patyrė Ukrainos pafrontėje? Ką veikia laisvalaikiu? Apie tai kalbėjomės su Ignu apsilankę jo ūkyje.
Ūkininkauti įkvėpė tėtis
Ignas su ūkiu susidraugavo dar vaikystėje. Jo tėvai Lionė ir a. a. Jonas Hofmanai, mokytoja ir agronomas, pradėjo ūkininkauti 1993-ais, kai sūnui buvo devyneri. Jis ne tik matė, kaip ūkis plėtėsi ir keitėsi, bet ir pats noriai atlikdavo įvairius darbus, ypač domino technika. „Grįžus iš mokyklos būdavo pramoga važiuoti į laukus. Jeigu dar traktorių leisdavo pavairuoti, laimingas visą dieną būdavau“, – prisimena Ignas. Iš pradžių tėvai, be augalininkystės, laikė ir pieninių karvių, keletą gyvulių augino mėsai, vėliau visiškai perėjo į augalininkystę. Nors ūkis prasidėjo nuo runkelių, kopūstų, kmynų, netgi hibridinių agurkų auginimo sėklai.
Pašnekovas prasitaria, kad vargu ar šiandien ūkininkautų, jeigu ne tėtis. 2009 m., būdamas 25-erių, Ignas įregistravo savo ūkį. 25 ha – toks iš pradžių jis buvo. Pablogėjus tėvo sveikatai, sūnus į bendrą ūkio veiklą įsitraukdavo vis daugiau, ilgainiui perėmė ir tėčio ūkį. Dabar Igno vardu registruota apie 250 ha. Augina įvairių kultūrų, 2024-aisiais jų buvo net 11: pradedant ankštiniais augalais ir kmynais, kuriuos augina nuo pat ūkio įkūrimo, baigiant populiarumo neprarandančiais kviečiais ir rapsais. Augina ir linų, žolių sėklas, anksčiau – ir kanapių sėklas dauginimui. Taiko bearimes technologijas, tačiau prireikus dalį žemės (10–20 proc.) dirba tradiciniu būdu.
Niekada neketinęs atsisakyti ūkininkavimo, Ignas atskleidžia, kad prieš kelerius metus, kai pradėta šnekėti apie žaliąją transformaciją, susimąstė. „Kai prasidėjo kalbos apie žaliojo kurso įgyvendinimą ir teksiančią naštą žemės ūkiui, kartais apimdavo neviltis. Jau tada dalyvavau savivaldoje, todėl žinojau šiek tiek daugiau, kaip tai paveiks ūkius. Buvo nerimo, kad žalioji pertvarka sukurs sąlygas, kurios neleis ūkininkauti pelningai. Tada pagalvojau – jeigu taip, išnuomosiu žemę ir tegul valdininkai, biurokratai, politikai ūkininkauja patys“, – pasakoja Ignas.
www.manoukis.lt informacija
Redakcijos „Mano ūkis“ ir Egidijaus Vilkevičiaus nuotraukos
Ignas Hofmanas yra Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Radviliškio r. biuro klientas. Prieš metus su juo kalbėjosi redaktorė Jolanta Dalia Abarienė. Interviu skaitykite čia.
© 2025 LŽŪKT
Visos teisės saugomos
Šioje interneto svetainėje pateiktą tekstinę
ir grafinę informaciją, videomedžiagą
naudoti kituose kūriniuose, kopijuoti,
platinti ir atgaminti be išankstinio
VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo
tarnybos leidimo griežtai draudžiama.
Mūsų svetainė naudoja slapukus (angl. cookies). Šie slapukai naudojami statistikos ir rinkodaros tikslais.
Jei Jūs sutinkate, kad šiems tikslams būtų naudojami slapukai, spauskite „Sutinku“ ir toliau naudokitės svetaine.
Kad veiktų užklausos forma, naudojame sistemą „Google ReCaptcha“, kuri padeda atskirti jus nuo interneto robotų, kurie siunčia brukalus (angl. spam) ir panašaus tipo informaciją.
Taigi, kad šios užklausos forma užtikrintai veiktų, jūs turite pažymėti „Sutinku su našumo slapukais“.
Jūs galite pasirinkti, kuriuos slapukus leidžiate naudoti.
Plačiau apie slapukų ir privatumo politiką.
Funkciniai slapukai (būtini)Šie slapukai yra būtini, kad veiktų svetainė, ir negali būti išjungti. Šie slapukai nesaugo jokių duomenų, pagal kuriuos būtų galima jus asmeniškai atpažinti, ir yra ištrinami išėjus iš svetainės. |
|
Našumo slapukaiŠie slapukai leidžia apskaičiuoti, kaip dažnai lankomasi svetainėje, ir nustatyti duomenų srauto šaltinius – tik turėdami tokią informaciją galėsime patobulinti svetainės veikimą. Jie padeda mums atskirti, kurie puslapiai yra populiariausi, ir matyti, kaip vartotojai naudojasi svetaine. Tam mes naudojamės „Google Analytics“ statistikos sistema. Surinktos informacijos neplatiname. Surinkta informacija yra visiškai anonimiška ir tiesiogiai jūsų neidentifikuoja. |
|
Reklaminiai slapukaiŠie slapukai yra naudojami trečiųjų šalių, kad būtų galima pateikti reklamą, atitinkančią jūsų poreikius. Mes naudojame slapukus, kurie padeda rinkti informaciją apie jūsų veiksmus internete ir leidžia sužinoti, kuo jūs domitės, taigi galime pateikti tik Jus dominančią reklamą. Jeigu nesutinkate, kad jums rodytume reklamą, palikite šį langelį nepažymėtą. |