Naujienos

LŽŪKT atnaujinus informavimo apie integruotą augalų apsaugą, konsultavimo ir mokymų informacinę sistemą – IKMIS, atsirado daugiau galimybių daržininkams ir sodininkams. Jos nuotoliniame susitikime pristatytos Lietuvos daržovių augintojų asociacijos nariams.

Nors LŽŪKT specializuotų daržininkystės konsultantų neturi, yra paslaugų, kuriomis naudojasi ir daržininkyste besiverčiantys ūkininkai. Apie tai nuotoliniame renginyje kalbėjo Plėtros padalinio vadovas Rimtautas Petraitis, pradžioje trumpai pristatęs LŽŪKT veiklą.

„Mūsų statusas – viešoji įstaiga. Nereikėtų maišyti su valstybine. Veiklą vykdome teikdami komercines paslaugas, įgyvendindami projektus. Valstybės dalis skirta tik kelioms tikslinėms programoms įgyvendinti ir sudaro ne daugiau kaip 10 proc. mūsų biudžeto. Paslaugas teikiame ne tik žemės ūkio subjektams. Mūsų klientai – ir kaime veikiančios mažos įmonės“, – sakė Rimtautas Petraitis.

 Plėtros padalinio vadovas akcentavo, kad LŽŪKT teikia paslaugas visiems ūkiams, nepriklausomai nuo jų dydžio. Didžioji klientų dalis yra vidutiniai ūkiai – iki 300–400 ha, o su pačiais stambiausiais dirbama mažiausiai, nes jie turi savo specialistus ir LŽŪKT paslaugų reikia mažiau.

Išsamiau pristatytos daržininkams aktualios paslaugos: konsultavimas darbų saugos ir priešgaisrinės saugos klausimais, darbuotojų instruktavimas, dokumentų rengimas; dirvožemio ėminių paėmimas ir ištyrimas LŽŪKT laboratorijoje,  laistymo vandens ir šiltnamio grunto ištyrimas; paraiškų pildymas ES paramai gauti ir konsultavimas iki projekto įgyvendinimo pabaigos; tręšimo planų kintama norma rengimas, ūkio buhalterinės apskaitos tvarkymas.

IKMIS aktualijos daržininkams

IKMIS aktualijas daržininkams pristačiusi LŽŪKT Informacinių technologijų skyriaus vadovė Ilma Rimkevičienė akcentavo, kad sistemoje jau skelbiami sodo ir daržo augalų ligų, kenkėjų ir piktžolių katalogai, padedantys greičiau atpažinti ligą ar kenkėją ir lengviau pasirinkti juos naikinančius Lietuvoje registruotus augalų apsaugos produktus. Katalogus nuolat atnaujina LAMMC Sodininkystės ir daržininkystės instituto mokslininkai.

Siekiant tikslumo ir kokybiškumo, pasėlių sveikatos būklei nustatyti naudojami bepiločiai orlaiviai, azoto poreikio nustatymo matavimo prietaisai. Taip pat realiu laiku pateikiami duomenys iš agrometeorologinių stočių, vabzdžių gaudyklių.  

IKMIS pateikiama augalų apsaugos produktų duomenų bazė, į kurią informacija gaunama tiesiai iš Valstybinės augalininkystės tarnybos prie ŽŪM informacinės sistemos.

Ūkiai, naudojantys augalų apsaugos produktus, privalo laikytis Integruotos kenksmingų organizmų kontrolės (IKOK) reikalavimų. Sistemoje užpildęs anketą, kiekvienas vartotojas sužino, ar ūkis juos atitinka, jeigu neatitinka – pateikiama informacija apie tobulintinas ūkio veiklos sritis. Jei reikia patarimo dėl integruotos augalų apsaugos metodų taikymo, su LAMMC Sodininkystės ir daržininkystės instituto mokslininkais galima susisiekti interaktyviu būdu.

„Iki 55 modernizavome ir išplėtėme LŽŪKT agrometeorologinių stočių tinklą, integruotos vabzdžių gaudykles. Visos stotelės su ligų ir kenkėjų prognozavimo moduliais lauko, sodo ar daržo augalams. Jose integruoti 44 rajonų orų prognozės duomenys. Fiksuojamas kritulių kiekis, vėjo greitis, kryptis ir temperatūra. Pagal gaunamus duomenis rekomenduojama, kada nereikėtų purkšti laukų. Sistemoje pateikiamos standartizuoto kritulių indekso (SPI) reikšmės, reikalingos apsidraudusiems pasėlius nuo stichinių reiškinių. Taip pat pateikiami stichinio meteorologinio reiškinio „Ilgas lietingas laikotarpis“ duomenys. LŽŪKT užtikrina stočių veikimą, atlikdama nuolatinę jų priežiūrą. Duomenų kokybės kontrolę atlieka Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba“, – stotelių privalumus vardijo Ilma Rimkevičienė.

Vyresnioji augalininkystės specialistė Giedrė Masliukovienė sakė,  kad pernai IKMIS vartotojams išsiųsta 50 rekomendacijų, kurias rengė sodininkystės daržininkystės mokslo darbuotojai ir LŽŪKT specialistai. Jas gaudavo į el. paštą ir galėjo tinkamu laiku priimti sprendimus.

IKMIS pateikia pasirinktos stoties jutiklių rodmenis pagal augalų ir kenkėjų prognozavimo modulius, skirtus lauko, sodo ir daržo augalams. Jie sugrupuoti, kad būtų lengviau analizuoti. Giedrė Masliukovienė akcentavo, kad augalų ligų ir kenkėjų plitimo rizikai pasiekus 60 proc. ir daugiau, jau reikia pradėti tiesioginius stebėjimus. Feramoninės kenkėjų gaudyklės su feromonais nuo obuolinio vaisėdžio ir kopūstinės kandies įrengtos 5-iuose daržininkystės ir 5-iuose sodininkystės ūkiuose.

„Šiuo metu dažniausiai lankomasi žiūrėti dirvos temperatūros, kas darosi 10 cm gylyje. Kaip žinome, Lietuvoje sniegas iškrito ant neįšalusios dangos“, – apie aktualiją užsiminė Giedrė Masliukovienė.

Kita svarbi paslauga – mokymai nuotoliniu būdu. IKMIS galima gilinti žinias pagal daugiau nei 15 mokymų programų.  Kalbant apie nuotolinius mokymus, svarbu tai, kad įdiegtas elektroninis parašas išduodamiems kvalifikacijos ir Augalų apsaugos priemonių naudotojų ir platintojų pažymėjimams pasirašyti.

Prognozė – ne įrodymas, o signalas

IKMIS kurta ir tobulinama LŽŪKT specialistams bendradarbiaujant su LAMMC Žemdirbystės ir Sodininkystės ir daržininkystės mokslininkais, o diskutuojant su ūkininkais tai daroma dar efektyviau.

Šį kartą į diskusijos dalyvių klausimus atsakė LAMMC Sodininkystės ir daržininkystės instituto mokslo darbuotoja dr. Alma Valiuškaitė. Ji akcentavo, kad IKMIS sistemos prognozė nėra įrodymas, o tik signalas, kad reikia eiti į laukus pasižiūrėti: „Tai jūsų patarėjas, o ne sprendimų priėmėjas. Jų priėmėjas yra pats ūkininkas, kuris turi vadovautis savo kompiuteriu, esančiu tarp ausų.“

Mokslininkė pabrėžė, kad svarbu, kur pastatyta stotelė, tinkamas daviklių aukštis. Daržininkams dėl kenkėjų plitimo ypač svarbu, kad gerai veiktų dirvos temperatūros davikliai.

Diskutuojant apie amarų plitimo burokėliuose kontrolę, Alma Valiuškaitė sakė, kad  jiems feramonų nėra. Jie daugiau naudojami drugių ir musių plitimui prognozuoti. Ir ji, ir Giedrė Maslikovienė nurodė, kad amarų plitimui numatyti užtenka prognozavimo modelių. Konsultavimo tarnybos specialistė sakė, kad kito sezono metu į sistemą planuojama įdiegti amarų plitimo bulvėse prognozavimo modulį.

„Mes manome, kad sistema IKMIS yra labai gera patarėja visiems augintojams, tiesiog reikia ją prisijaukinti. Dabar Konsultavimo tarnybos specialistai specializuojasi atliekant meteorologinių stotelių techninę priežiūrą. Jei žinote savo pagrindines problemas, informuokite. Reikia tiesiog kalbėtis. Draugaukime ir ieškokime optimalių sprendimų, tobulėti mes galime drauge“, – ieškoti geriausių sprendimų kvietė Alma Valiuškaitė.

Dėl reikalingų specifinių kenkėjų stebėjimo modulių, užfiksavus bet kokius ūkiuose stovinčių meteorologinių stotelių duomenų neatitikimus ir dėl kitokių kylančių klausimų rekomenduota nieko nelaukiant kreiptis į LŽŪKT, konsultuotis su LAMMC SDI mokslininkais.

Diskusijos metu aiškintasi, ar stotelių užfiksuoti stichiniai reiškiniai pripažįstami juridiškai. Ilma Rimkevičienė sakė, kad duomenų kokybės patikrą atlieka Lietuvos hidromeorologijos tarnyba. LŽŪKT perka iš jos paslaugą. Tuos duomenis naudoja ir draudėjai. Kitokio dokumento nėra, tik sutartis.

Rimtautas Petraitis patikino, kas bus kreiptasi į Hidrometeorologijos tarnybą ir išsiaiškinta, ar esant poreikiui galės  išduoti pažymą, patvirtinančią, kad ūkyje stovinčios stotelės duomenys patikimi ir yra tinkamas įrodymas fiksuojant stichines nelaimes.

Ūkininkai domėjosi, ar stočių tinklas bus plečiamas. LŽŪKT ieško visų galimybių – ES projektų, nacionalinės paramos, ūkininkų, sutinkančių prijungti į sistemą savas stotis.  „Šiemet jau kreipėmės į  Žemės ūkio ministeriją dėl poreikio įsigyti apie 20 stotelių. Kol kas patvirtinimo nėra. Jei būtų patvirtinta Vyriausybės programa, plėstume stotelių tinklą“, – sakė Rimtautas Petraitis.

Lietuvos daržovių augintojų asociacijos vadovė Zofija Cironkienė išsakė apibendrinančias mintis: „Dėkojame už pristatymą. Manau, kad augintojai dabar geriau suvoks sistemos IKMIS galimybes ir visi kartu galėsime pabandyti šitą sistemą tobulinti. Jei reikės pagalbos dėl stotelių plėtros, asociacija šitą iniciatyvą yra pasiruošusi remti“.