Gegužės mėnuo prasidėjo ilgai lauktu lietumi. Peržiūrėję LŽŪKT valdomų agrometerologinių stočių duomenis, matome, kad per pirmąsias keturias šio mėnesio dienas Lietuvoje iškrito labai skirtingas kritulių kiekis. Vieniems rajonams teko vos 5 mm, o kiti džiaugėsi 18 mm. Lyg ir nedaug, o gamta tiesiog akyse pradėjo atsigauti, nes dienomis ir oro temperatūra jau kyla iki 16 laipsnių šilumos. Pradėjo žydėti ievos, užkukavo gegutė. Deja, pavasarinės šalnos padarė savo juodą darbą, žieminių javų laukų žemesnėse vietose, prie durpynų, apšalo kviečių lapų viršūnės, rugių lapai pabalo.
Žieminių kviečių būklė
Dinaminių stebėjimų duomenimis, vyraujantis žieminių kviečių išsivystymo tarpsnis – BBCH 32, apčiuopiamas antro stiebo bamblys. Atšilę orai spartina augalų vystymąsi. Ypatingai pailgėjo tarpubambliai, todėl reikia parinkti tinkamą ilgo veikimo augimo reguliatorių, kuris tiks jūsų pasirinktai augalų auginimo technologijai. Padės apsispręsti anksčiau rašyta informacija http://www.agroakademija.lt/Straipsniai/StraipPerziura?StraipsnisID=13468&TemaID=1
Nuo pašaknio ligų jau turėjo būti nupurkšta, nes fungicidai efektyviausiai veikia panaudoti iki BBCH 32 tarpsnio.
Kviečių dryžligė šiuo laikotarpiu plačiau išplitusi už septoriozę. Kviečių pasėliuose rasta 12–100 proc. dyžligės pažeistų augalų. Ji pažeidė net antrus augalo išsivysčiusius lapus. Ligos sukėlėjas plinta per užkrėstą sėklą ir augalų liekanas. Labai palankios sąlygos kviečių dryžligei plisti yra ražieninės sėjos atsėliuotuose pasėliuose, todėl ražieninė sėja ir atsėliuotas žieminių kviečių pasėlis, kai šiaudų liekanos neįterptos į dirvą, neatitinka GAAP. Kviečių dryžligė ypač sparčiai plinta šiltu oru. Drėgmė ant lapų arba aukšta santykinė oro drėgmė skatina ligos plitimą. Kasmetiniai derliaus nuostoliai dėl dryžligės padarytos žalos dažniausiai būna 3–15 proc., bet gali siekti ir iki 50 procentų. Apsaugoti nuo kviečių dryžligės geriausiai tinka fungicidai, kuriuose yra veikliosios medžiagos: pyraklostrobinas, benzovindiflupyras, protiokonazolas.
Daugiau skaitykite čia.
© 2024 LŽŪKT
Visos teisės saugomos
Šioje interneto svetainėje pateiktą tekstinę
ir grafinę informaciją, videomedžiagą
naudoti kituose kūriniuose, kopijuoti,
platinti ir atgaminti be išankstinio
VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo
tarnybos leidimo griežtai draudžiama.
Mūsų svetainė naudoja slapukus (angl. cookies). Šie slapukai naudojami statistikos ir rinkodaros tikslais.
Jei Jūs sutinkate, kad šiems tikslams būtų naudojami slapukai, spauskite „Sutinku“ ir toliau naudokitės svetaine.
Kad veiktų užklausos forma, naudojame sistemą „Google ReCaptcha“, kuri padeda atskirti jus nuo interneto robotų, kurie siunčia brukalus (angl. spam) ir panašaus tipo informaciją.
Taigi, kad šios užklausos forma užtikrintai veiktų, jūs turite pažymėti „Sutinku su našumo slapukais“.
Jūs galite pasirinkti, kuriuos slapukus leidžiate naudoti.
Plačiau apie slapukų ir privatumo politiką.
Funkciniai slapukai (būtini)Šie slapukai yra būtini, kad veiktų svetainė, ir negali būti išjungti. Šie slapukai nesaugo jokių duomenų, pagal kuriuos būtų galima jus asmeniškai atpažinti, ir yra ištrinami išėjus iš svetainės. |
|
Našumo slapukaiŠie slapukai leidžia apskaičiuoti, kaip dažnai lankomasi svetainėje, ir nustatyti duomenų srauto šaltinius – tik turėdami tokią informaciją galėsime patobulinti svetainės veikimą. Jie padeda mums atskirti, kurie puslapiai yra populiariausi, ir matyti, kaip vartotojai naudojasi svetaine. Tam mes naudojamės „Google Analytics“ statistikos sistema. Surinktos informacijos neplatiname. Surinkta informacija yra visiškai anonimiška ir tiesiogiai jūsų neidentifikuoja. |
|
Reklaminiai slapukaiŠie slapukai yra naudojami trečiųjų šalių, kad būtų galima pateikti reklamą, atitinkančią jūsų poreikius. Mes naudojame slapukus, kurie padeda rinkti informaciją apie jūsų veiksmus internete ir leidžia sužinoti, kuo jūs domitės, taigi galime pateikti tik Jus dominančią reklamą. Jeigu nesutinkate, kad jums rodytume reklamą, palikite šį langelį nepažymėtą. |