Naujienos

Pagaliau vėsus oras ir šalnos atsitraukė, o ilgai lauktas pavasaris pamažu užleis vietą kalendorinei vasarai. Pasibaigus šalnoms ir sušilus orui, gamta pradeda sparčiau atsigauti ir augti. O kur dar pakankamas drėgmės kiekis dirvoje! Taigi, laukai dabar pasiruošę intensyviam augimui, o visi šalnų sukelti stresai ir apdeginimai turėtų greitai pranykti. Žinoma, su šiltais ir drėgnais orais ateina ir kitos problemos – ligos bei kenkėjai. Tačiau su jais ūkininkai turi daugiau apsaugos priemonių nei su blogais orais.

Vasarinių javų būklė

Vieni vasarinių javų pasėliai turi po du lapelius, kiti – bamblėja (BBCH 12–30). Vasarojuje pasirodė pirmieji sparnuotieji ieviniai amarai, skraido lemai suaugėliai.

Įsivyravus šiltiems, be lietaus orams, galima tikėtis amarų antplūdžio. Ieviniai amarai labiau žalingi vasariniams javams nei žieminiams. Amarai sudaro dideles kolonijas ant javų stiebų ir lapų, juos ištisai padengdami. Dažniau randami augalo apatinėje dalyje. Per vasarą išsivysto nuo kelių iki keliolikos generacijų. Beje, patelės veda tik gyvavedes besparnes pateles, todėl jie išplinta staiga ir labai gausiai.

Įsivyravus vėsesniems, vėjuotiems, lietingiems orams, ypač liūtys šių vabzdžių kenkimo ir dauginimosi metu, juos tiesiog nuplauna ant žemės ir jie žūva.

Nuo ievinių amarų reikia purkšti insekticidais, jeigu krūmijimosi tarpsniu yra apnikta 50 proc. augalų ir ant augalo po 1–2 amarus, bambėjimo ir vamzdelėjimo tarpsniais – 50 proc. apniktų stiebų ir daugiau kaip po 10 amarų ant stiebo. Šiuo metu pasėliuose žalingumo riba neviršyta.

Vasarinių miežių pasėliuose jau rasta augalų, pažeistų tinkliškosios dryžligės.Randama 8–12 proc. pažeistų augalų, intensyvumas – nėra didelis (0,03–0,11 proc.), tačiau ši liga yra viena iš žalingiausių miežiams. Tinkliškąją dryžligę sukeliantis grybas P. teres yra dviejų formų: tinklo tipo (P. teres f. teres) ir dėmių tipo (P. teres f. maculata). Tinklo tipo visi žinome ir pažystame: pažeidimo vietoje susidaro tinklelis iš išilginių ir skersinių brūkšneliių.

Dėmių tipo tinkliškoji dryžligė savo požymiais visiškai skiriasi nuo tinklo tipo. Ant užsikrėtusių augalų lapų išryškėja mažos, apvalios ar šiek tiek pailgos dėmelės, kurias supa įvairaus pločio chlorozės. Šios dėmelės neilgėja ir neformuoja tinklo. Dėmių tipo tinkliškosios dryžligės požymiai labai panašūs į rudadėmės dryžligės ir ramularijos požymius.

Miežiai nuo ligų dažniausiai purškiami vieną kartą. Tačiau jei ligos išplinta ankstyvaisiais augalo vystymosi tarpsniais, ypač bamblėjimo pradžioje (BBCH 31–32), kartais tenka purkšti du kartus. Tuo tarpu, jei ligų, pavyzdžiui, tinkliškosios dryžligės, plitimas pastebimas tik bamblėjimo pabaigoje (BBCH 37–39), gali užtekti vienkartinio purškimo. Tokiu atveju svarbu rinktis fungicidus, pasižyminčius ilgu veikimu, ir naudoti visą rekomenduojamą jų normą, kad apsauga būtų efektyvi.

Tinkliškosios dryžligės prevencinės priemonės:

• Rinktis veisles, mažiau jautrias tinkliškajai dryžligei.
• Vengti miežių atsėliavimo, ypač nesėti į plotus, kur anksčiau augo miežiai (miežių ražienas).
• Naudoti beicuotą sėklą – tai padeda sumažinti ligos perdavimo per sėklą riziką.
• Neauginti vasarinių ir žieminių miežių gretimuose laukuose, kad būtų išvengta kryžminio užkrėtimo.
• Naikinti sudygusias grūdų pabiras, kurios gali būti ligos šaltinis.
• Vegetacijos metu purkšti fungicidais, siekiant apsaugoti pasėlius nuo tinkliškosios dryžligės plitimo.

Daugiau skaitykite www.agroakademija.lt