Naujienos
IKMIS: informacija iš laukų 2025-06-06
Pagaliau baigėsi kalendorinis pavasaris su savo staigmenomis. Balandį buvo užfiksuotos neįprastai aukštos temperatūros, viršijančios daugiametę normą, tačiau vėliau oro temperatūra staiga sumažėjo, o gegužę pasireiškė stichinės šalnos visoje šalyje ir stichinės sausros Pietų Lietuvoje. Kokia situacija pasėliuose prasidėjus vasarai?
Įžengėme į vasarą su tipiškais Lietuviškos vasaros orais, o tai augalams visai neblogai, kai dieną laikosi apie 20 oC šilumos, naktimis atvėsta iki 10 oC. Pastarosiomis dienomis dažniausiai vyrauja vėjai, sunkinantys darbus, tačiau į vakarą jie nurimsta ir leidžia atlikti suplanuotus darbus laukuose.
Kritulių taip pat buvo. Pietų Lietuvoje iškrito saikingai, tik palaikyti dirvos drėgmei, o kai kurie Šiauriniai ir Rytiniai rajonai skaičiuoja viso mėnesio iškritusių kritulių kiekį. O štai birželio 5 d. pasėliai „gavo visą puokštę meteorologinių reiškinių“: vieni – tiesiog lietaus su perkūnija, kitiems teko ir kruša su škvalu. Kokius nuostolius patyrė Pietryčių Lietuvoje esantys pasėliai, apžvelgsime kitą savaitę IKMIS portale.
Vis tik, pasėliai sparčiai vystosi. Per savaitę augalai pakeitė spalvą, tapo sodriai žali. Šiluma ir drėgmė atliko savo darbą.
Sėjamųjų žirnių būklė
Žirnių pasėliai vis tvirčiau „susikabina rankomis“, augalų pagrindinės šaknys apkibusios gumbelinėmis bakterijomis. Šiemet, kaip niekada, net 13 proc. stebimų pasėlių pažeisti netikrosios miltligės. Liga žalingesnė daigų tarpsniu, ypač vėsiu ir drėgnu oru. Netikrosios miltligės pradinė infekcija išsilaiko dirvoje, nuo pažeistų šaknelių be simptomų grybas pasiekia lapelius, kurių apatinėje pusėje susidaro pilkšvai violetinė konidijų valktis. Toliau pasėlyje infekcija išplinta oru. Smarkiai apnikti daigai gali žūti, silpnesnė infekcija sulėtina jų vystymąsi. Norint apsisaugoti nuo tokios ligos reikėtų žinoti, kad sukėlėjas žiemoja augalų liekanose ir gali plisti su užkrėsta sėkla. Reikia vengti atsėliavimo ir galima naudoti beicus.
Šiuo žirnių vystymosi tarpsniu būtina stebėti žirninių amarų išplitimą. 10 proc. stebimų pasėlių apnikti žirniniais amarais. Žirniniai amarai – vieni dažniausiai pasitaikančių ir žalingiausių žirnių kenkėjų. Jie gali reikšmingai sumažinti derlių, silpninti augalus ir platinti virusines ligas. Kenkėjai plinta sparčiai ypač šiltu ir drėgnu oru. Žalingumo riba, vadovaujantis kaimyninių šalių rekomendacijomis, yra 50 proc. apniktų augalų, žirnių butonizacijos laikotapiu.
