Naujienos

 Į „Alytaus naujienų“ klausimus atsako Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos (LŽŪKT) Technologinių paslaugų skyriaus vadovas Rimas Magyla.

Kokį derlių Pietų Lietuvos žemdirbiams prognozuoja Konsultavimo tarnybos specialistai? Vėlyvosios pavasario šalnos į neviltį varė ne vieną Dzūkijos ūkininką. Kai kur bemaž 100 proc. nušalo sodai ir uogynai, stipriai nukentėjo rapsų, taip pat ir javų pasėliai. 

Pavasarinės šalnos itin stipriai paveikė Pietų Lietuvos žemdirbių auginamus augalus, ypač jautresnius – sodus ir uogynus, kai kurias grūdines kultūras. 

Žinoma, ši gamtinė stichija pridarė nuostolių visoje Lietuvoje, remiantis duomenimis, – iš viso nukentėjo beveik 50 tūkst. ha. Dzūkijoje – Varėnos, Alytaus, Lazdijų rajonai – nukentėjo bene labiausiai. Alytaus apskrityje žala užfiksuota daugiau kaip tūkstantyje hektarų.

Pirminiais vertinimais, sodininkystės ūkiai gali netekti 70–80 proc. vaisių ir uogų derliaus. Nukentėjo ne tik sodai ir uogynai, bet ir javų bei rapsų laukai. 

Sunku tiksliai prognozuoti, tačiau jau dabar matome, kad derlius bus labai netolygus, bet tai priklausys nuo konkretaus lauko mikroklimato, dirvožemio savybių ir pasėlių veislės. Rapsų ir kviečių derlius gali būti iki 30 proc. mažesnis nei įprastai, ypač Dzūkijoje, kur dirvos mažiau derlingos.

Tačiau prognozuojamas geras vasarinių kultūrų derlius. Žinoma, jeigu ir vėl oro sąlygų pokyčiai, ypač drėgmės trūkumas ar sausros, neturės įtakos vasarojaus galutiniam derliui. 

Žieminių rapsų pasėliai, kurių pagrindiniai stiebai apšalo, suformavo iš šoninių šakų žiedynus ir dabar jau formuojasi normalaus dydžio ankštaros.

Žinoma, tokie pasėliai turės skirtingą brendimą, o tai kels naujų iššūkių. Tačiau galutinis rezultatas – ne lauke, o sandėlyje, kai bus skaičiuojamas visas derlius. Reikia palaukti sezono pabaigos.

Vis mažiau ūkininkų laiko gyvulių, dažnas sako, kad šiandien apsimoka užsiimti tik augalininkyste. Ar Dzūkija liks be gyvulininkystės, o gal atvirkščiai – ši žemės ūkio šaka nederlingose žemėse gali tapti pelninga, tik žmonės nežino visų ūkininkavimo niuansų?

Dzūkijos regionas nepasižymi itin derlingu dirvožemiu, tad čia labiau plėtojami ekologiniai augalininkystės ūkiai. Tačiau gyvulininkystei šis regionas palankus, todėl galvijai (mėsiniai ar pieniniai) iš laukų neturėtų dingti.

Žinoma, gyvulininkystės sektorius visoje šalyje traukiasi – gyvulių skaičius mažėja dėl nepastovių ir mažokų produkcijos supirkimo kainų, reikalingos darbo jėgos trūkumo ir kt. Tačiau džiugina, kad nusprendę savo veiklą vykdyti ūkiai modernizuojasi ir ieško naujų verslo galimybių. 

Dzūkijos žemės puikiai tinka ekstensyviai gyvulininkystei: mėsinei galvijininkystei, ožkininkystei, avininkystei, o vartotojai vis dažniau ieško galimybių produkciją pirkti būtent iš ūkininkų. 

Mes ūkininkams siūlome pagalvoti apie trumpąsias grandines – produkciją parduoti tiesiogiai klientams, plėtoti strategiją nuo lauko iki stalo. 

Kaip nupieštumėte šio amžiaus Dzūkijos ūkininko portretą, ar tiesa, kad ūkininkai itin mažai moka mokesčių valstybei?

Klausimas labai nevienareikšmiškas, ypač dabartiniame kontekste, kuomet keičiasi mokestinė sistema, kuri itin palies Lietuvos ūkininkus. Ūkininkų pagrindinis tikslas – mums, vartotojams, pagaminti produkciją už prieinamą kainą, dėl šios priežasties atitinkamose gamybos grandinėse ES ir valstybė ūkininkams taiko atitinkamas lengvatas. 

Jei kalbėtume apie dzūkus ūkininkus – jie darbštūs ir išradingi, nes ūkininkaujant mažiau derlingose žemėse reikia daugiau verslumo, patirties, išmonės ir kantrybės tiek prisitaikant prie gamtinių ūkininkavimo sąlygų, tiek sėkmingai užsiimant žemės ūkio verslu ar orientuojantis į ekstensyvų ūkininkavimą.

Kokių žinių ūkininkui šiandien labiausiai trūksta? 

Dzūkijos regionas pasižymi smėlingais, mažiau derlingais dirvožemiais, todėl ūkininkavimas čia reikalauja daugiau žinių, kūrybiškumo ir prisitaikymo. 

Ūkininkaujantiems šiame krašte itin aktualūs dirvožemio gerinimo, agroekologijos žinios, alternatyvių pajamų šaltinių paieška, ir, be abejo, ES paramos priemonių galimybės. 

Taip pat pastebime, kad kai kurie ūkininkai stokoja žinių apie skaitmenines technologijas ir jų pritaikymą ūkiuose. 

Džiaugiamės, kad Dzūkijos regione turime ne vieną konsultavimo biurą – Alytuje, Varėnoje, Lazdijuose, kur dirba profesionalūs finansininkai, ekonomistai, augalininkystės ir kitų sričių konsultantai. Jie ūkininkui gali patarti ne tik finansų, bet ir technologiniais klausimais.

Konsultantai ne tik konsultuoja, kaip sakoma, akis į akį, bet ir kviečia ūkininkus mokytis seminaruose, diskusijų grupėse ar internetu – jei tik toks poreikis yra. 

Padeda ir LŽŪKT Alytaus biuras. Šiuolaikiniam ūkininkavimui taip pat svarbios žinios apie skaitmenines technologijas ir jų pritaikymą ūkiuose.

Kaip pristatytumėte Konsultavimo tarnybos Alytaus biurą? Kokias paslaugas teikia biuro konsultantai, ar ūkininkai domisi naujovėmis, dėl ko dažniausiai kreipiasi pagalbos, į ką labiausiai jiems siūlytumėte atkreipti dėmesį – Europos Sąjungos projektai, buhalterinės apskaitos klaidos ir pan.

Alytaus konsultavimo biuro, kuriam vadovauja Palma Abramavičienė, konsultančių profesionalumą žino ir pasitiki ne tik klientai ūkininkai. Patikimi santykiai susiklostę su mokestinę sistemą kontroliuojančiomis institucijomis, paskolas teikiančiais bankais.

Klientai žino, kad konsultantai pirmiausiai sužino apie mokestinių prievolių pokyčius, visada primena apie artėjantį mokesčių mokėjimą, dokumentų teikimo, atsiskaitymų su kitomis organizacijomis terminus. 

Taip pat biuro konsultantės atstovauja jiems įvairių tikrinimų metu ir konsultuoja visais buhalteriniais, finansiniais ir mokesčių klausimais. Klientai žino ir tai, kad buhalterinės apskaitos tvarkymo paslauga apdrausta profesinės civilinės atsakomybės draudimu, o pasirašę sutartį jie garantuoti, kad reikiamos paslaugos bus suteiktos laiku ir pagal įstatymus.

Į konsultantus dėl finansinės apskaitos tvarkymo gali kreiptis ne tik žemdirbiai, bet visi verslininkai?

Gera žinia toli sklinda, todėl pranešus, kad į konsultantus dėl finansinės apskaitos tvarkymo gali kreiptis ne tik žemdirbiai, bet ir visi verslininkai, turintys deklaruoti pajamas, pelną ir sumokėti jiems priklausančius mokesčius, į biurą kreipiasi ne tik ūkininkai, bet ir įvairių verslo įmonių savininkai. 

Taip pat biuro klientai jau įsitikino, kad planuojant plėsti verslą ar naudotis ES parama, tvarkytis LŽŪKT vykdomos veiklos finansinę apskaitą ypač paranku, nes žinant ūkio ar įmonės situaciją daug paprasčiau tartis ir priimti verslo plėtros sprendimus.

Visą straipsnį rasite naujausiame laikraščio „Alytaus naujienos“ numeryje (48/14108). 

„Alytaus naujienos“ informacija