Naujienos
Iš ūkininko patirties – dirvožemio tyrimai ne prabanga, o būtinybė
Pastaruoju metu vis daugiau žemdirbių atsigręžia į svarbiausią savo ūkio išteklių – dirvožemį. Norint užauginti ne tik gausų, bet ir tvarų derlių, vien technikos ar trąšų nepakanka – būtina rūpintis dirvožemio sveikata. Jo gyvybingumą palaiko atsakingas ūkininkavimas: organinių medžiagų papildymas, sėjomaina, tausojamasis žemės dirbimas ir tikslusis tręšimas. Tačiau kaip žmogui būtini reguliarūs sveikatos patikrinimai, taip ir dirvožemio būklė turi būti vertinama periodiškai. Tą puikiai supranta Raseinių rajono ūkininkas, kreipęsis į Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybą ir pasirinkęs sveiko dirvožemio tyrimo paketą.
Kodėl dirvožemio sveikatingumo tyrimas?
Ūkininkui buvo svarbu išsiaiškinti savo dirvožemio fizikinę būklę – granuliometrinę sudėtį, tankį ir struktūrą. Šie rodikliai padeda įvertinti, ar dirvožemyje tinkamai cirkuliuoja oras ir drėgmė – tai svarbu augalų šaknų veiklai bei atsparumui užmirkti ir erozijai. Taip pat norėta nustatyti organinių medžiagų kiekį ir kokybę, nes dirvožemis, turintis pakankamą kiekį organinės anglies (Corg) ir humuso, geriau išlaiko šilumą bei drėgmę, yra struktūriškai patvaresnis, mažiau veikiamas suslėgimo, aprūpintas augalams prieinamomis mitybos medžiagomis ir palankesnis mikroorganizmų veiklai.
Anglies ir azoto (C/N) santykis bei mikrobiologinis aktyvumas leidžia įvertinti organinių medžiagų skaidymo (mineralizacijos) intensyvumą, kuris svarbus ne tik mitybos medžiagų prieinamumui augalams, bet ir jų išsiplovimo bei organinės anglies kaupimo strategijoms numatyti. Remiantis tyrimų rezultatais, galima tiksliai nustatyti, kokie organinių medžiagų kiekiai turėtų būti įterpiami siekiant išlaikyti ar pagerinti dirvožemio sveikatą.
Tyrimo metu taip pat nustatomi bendrieji mitybos medžiagų (NPK) kiekiai, azoto kiekis, galintis atsipalaiduoti iš organinių medžiagų per metus, bei augalams prieinamos fosforo, kalio, kalcio ir magnio formos. Katijonų mainų geba ir pH rodiklis suteikia informacijos apie dirvožemio gebėjimą tiekti augalams mitybos medžiagas iš sorbcinio komplekso. Visi šie rodikliai leidžia visapusiškai įvertinti dirvožemio sveikatingumo būklę bei parengti pagrįstą tręšimo (organinio ar mineralinio) ar kalkinimo strategiją.
Ūkininkas norėjo gauti kuo daugiau išsamios informacijos apie savo ūkio dirvožemį, kad pagal tyrimų rezultatus galėtų pasirenti tikslųjį tręšimo ar kalkinimo planą. Taigi, buvo pasirinkta imti 1 jungtinį dirvožemio ėminį iš 3 ha.
Ūkininkaujama intensyviai
Raseinių rajone įsikūręs ūkis priskiriamas prie intensyviai ūkininkaujančių. Ūkyje dažniausiai naudojamos mineralinės trąšos, tačiau, siekiant pagerinti dirvožemio būklę, auginami ir tarpiniai pasėliai.
Neseniai ūkyje įsigyta tiesioginės sėjos technika, tačiau iki tol buvo taikomas tradicinis žemės dirbimas: arimas plūgu, vėliau pereita prie giluminio noraginio ir diskinio skutimo. Žemės dirbimo būdas dažnai pasirenkamas atsižvelgiant į priešsėlį ir planuojamą kultūrą – žieminiams kviečiams po rapsų ar ankštinių dažniausiai naudojamas diskinis skutikas, tas pats taikoma ir po tarpinių pasėlių. Nors pereita prie tausojančių technologijų, vis dar svarstoma periodiškai taikyti arimą – dėl ligų, piktžolių kontrolės ir poreikio atnaujinti dirvožemio struktūrą. Ūkininkas taip pat domisi anglies kaupimu dirvožemyje, tačiau, prieš imdamasis veiksmų, siekia geriau suprasti proceso specifiką ir įvertinti galimą investicijų grąžą.
