Naujienos

Jungtinės pajėgos – smulkiųjų ūkininkų naudai

  2020-06-23

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba ir kooperatyvas „Lietuviško ūkio kokybė“, siekdami padėti smulkiesiems ūkininkams, vienija jėgas. Planuoja bendrus renginius, mokymus, rengia mokomuosius vaizdo reportažus. Šį kartą lankome nedidelius pieno perdirbimo ir daržovių augintojų ūkius.

Algio Zokaičio ūkiui dar yra kur plėstis

Nuo pat pradžių ūkininkų turgelių veikloje aktyviai dalyvauja Kauno rajono ūkininko Algio Zokaičio šeimos ūkis. Bulves, morkas, burokėlius, svogūnus, kopūstus, kalafiorus bei brokolius auginančių ūkininkų Lietuvoje įvestas karantinas neišgąsdino. Sutrukdė parduoti tik likusias 5 tonas bulvių ir nemažai pražydusių gėlių. „Vien narcizų auginame hektarą, – šypsosi ponas Algis. – Žinoma, pirkėjų pastebimai sumažėjo, galbūt vėl pagyvės prekyba ir jie vėl sugrįš, kai atsiras šviežių daržovių, prasidės sezonas – jau užderėjo kalafiorai, kaliaropės, kopūstai. Bet karantino laikotarpiu pirkėjų buvo daug mažiau.“

25 ha Algio Zokaičio ūkiui dar yra kur plėstis. Šiuo metu veikla vystoma dešimtyje hektarų. Ūkininkai verčiasi savo jėgomis – be Algio ūkyje darbuojasi jo žmona ir sūnus. Pastarasis jau antri metai dar ir papildomai savarankiškai apdirba 100 ha grūdinių kultūrų teritoriją. Zokaičiai kol kas nesinaudoja ES kaimo plėtros paramos priemonių parama, stengiasi verstis savo jėgomis.

Ūkininkų turgelis Kaune

„Jeigu ne turgeliai, tai nežinau, kaip mes būtume išgyvenę. Daug augindavome, daug atiduodavome kitiems į bazes, niekas nelaikė mūsų ūkininkais. Manė, kad mes tokie pat perpardavinėtojai, kaip kiti. Atsidarius turgeliams, mes atsigavome, – džiaugiasi A. Zokaitis. – Puiku, kad veikia daug turgelių. Tik va, klaidos būta – viename taške kas savaitę darydavo po du turgus. Kaip parodė rezultatai, žmonės turgelyje apsiperka vieną kartą per savaitę, antra turgaus diena toje pačioje vietoje neprigijo. Nei Panemunėje, nei Šilainiuose, nei prie Saulėtekio. Savo produkcijos negalime sandėliuoti, turime važiuoti kasdien į skirtingas vietas.

Ūkininkas pasakojo, kad kiekvieną savaitę iki pat gruodžio mėnesio jų šeima patiekia rinkai po tūkstantį daigų: „Daug investavome, turime pasiruošę laistymo trasą, hidrantus. Sausrų, šalnų nebijome, o su derliumi visko būna. Štai vienas derlius buvo puikus, o iš tų pačių daigų, sodintų po dešimties dienų, beveik nieko nelikę. Būna, kasmet po 5–10 tūkstančių daigų užariame.“

„Fantastiškas ir labai įvairus pieno ūkio asortimentas“

„Džiaugiamės šauniais, veikliais mūsų turgelių nariais. Jie nesiskundžia, neverkšlena, lanksčiai persiorientuoja ir į pirkėjų poreikius reaguoja“, – pasakoja „Lietuviško ūkio kokybė“ vadovas M. Maciulevičius. Jis labai gražiai atsiliepia ir apie Šilalės rajono šeimos ūkio karvių augintojos Salomėjos Bernotienės produkciją: „Fantastiškas ir labai įvairus asortimentas“.

Ūkininkės S. Bernotienė savo produkcija prekiauja mobiliuose ūkininkų turgeliuose

„Vaikai jau dideli, savo keliais išėjo, o mes jau 7 metus savo sūriukus gaminame. Turgeliuose prekiaujame jau 5 metus. Prekiaujame mažesniuose miesteliuose. Bet Tauragėje, Kaltinėnuose, Rietave prekyba sumažėjo. Galbūt žmonės tos ligos bijo? Vyresni žmonės rečiau į turgelį ateina, tačiau Klaipėdoje prekyba vyksta puikiai. Turime savo klientų ratą – ir vyresnių, ir jaunesnių. Kiti jau su vaikučiais ateina. Pažįstame savo pirkėjus ir žinome jų skonį, norą valgyti tikrą ekologišką produkciją, – pasakoja S. Bernotienė. – Valgyti reikia, žmonės perka taip pat, kainų jau antri metai nekeliame. Kas turi pinigų, tie dažniau ir po prekybcentrius vaikšto, o turgelių klientai skromniau gyvena“.

Ūkininkė sako, kad jų ūkis – šeimos, dirba patys ir vieną darbuotoją samdo: „Aišku, laiko trūksta, bet nesinori perdirbėjams pusvelčiui tą pieną atiduoti. Tyčiojasi visi, kas netingi. Žiauru, moka po 10–15 centų, o parduotuvėje kainos – kitos!“.

Parama pusiau natūriniams ūkiams ūkininkė pasinaudojo tik kartą. „Žinot, tie įsipareigojimai, tikrinimai... Neduok, Dieve, kas nors – ar karvikė susirgs, ar ką... Gal nešiuolaikiškai stengiamės verstis savo jėgomis, nei bankams nesame skolingi, nei niekam kitam“, – mintimis dalijosi ūkininkė. Tiesa, Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos iniciatyva ūkininkę sudomino: „Žinoma, kad įdomu ir seminaruose dalyvauti, ir pažiūrėti, kaip kaimyninių šalių smulkiesiems ūkininkams sekasi norėtųsi. Tik, kad to laiko būtų“.

Gamink ir prekiauk

Savo produkciją ūkininkai patys parduoda žemės ūkio kooperatyvo „Lietuviško ūkio kokybė“ prekybos vietose. Vienuolika metų gyvuojantis kooperatyvas bendradarbiauja su 500 Lietuvos ūkininkų. Dalis šių ūkininkų kartu yra ir Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos klientai.

„Konsultavimo tarnybos specialistai visuomet aktyviai padeda ūkininkams, tvarkant buhalterinę apskaitą, rengiant ataskaitas, teikiant paraiškas ES finansavimui gauti ar kuriant bei įgyvendinant investicinius projektus. LŽŪKT specialistai taip pat stebi projektų įgyvendinimo rodiklius. Atliekami ir laboratoriniai dirvožemio tyrimai, sekami rinkos pokyčiai, patariama, kokias kultūras ūkininkai sėkmingiau užaugins, teikiamos technologinės augalininkystės ir gyvulininkystės konsultacijos.“ – bendradarbiavimo idėja džiaugiasi kooperatyvo „Lietuviško ūkio kokybė“ vadovas Mindaugas Maciulevičius (nuotr. dešinėje).

„Visoje Lietuvoje turime savo konsultavimo biurus, tad esame arčiausiai ūkininkų, žinome jų problemas ir stengiamės kartu jas išspręsti. Dirbame su įvairios ūkininkavimo šakos bei dydžio ūkininkais, klientus konsultuojame tiek ekonominiais, tiek technologiniai klausimais. Siekiame ugdyti ir vystyti kokybiškos produkcijos trumpąsias tiekimo grandines. Siekiantiems pagerinti produkcijos gamybos sąlygas, padedame pasinaudoti ES paramos galimybės, pavyzdžiui, liepos 1 d. bus pradedamos rinkti paraiškos pagal priemonę „Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui“, rugpjūtį – vėl bus renkamos paraiškos pagal priemonę smulkiems ūkiams. O šiuo bendradarbiavimo projektu siekiame suteikti pasitikėjimo smulkiesiems ūkiams, tikrųjų tradicinių produktų gamintojams, – sakė Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Plėtros padalinio vadovas Rimtautas Petraitis (nuotr. kairėje). – Interneto portalo www.agroakademija.lt lankytojai jau gali išsamiau susipažinti su šiuo projektu, ūkininkų turgelių sėkmės pavyzdžiais – parengti pirmieji videoreportažai“.