Naujienos

Mėsinių galvijų bandose veršingumas turi keturiskart didesnį ekonominį poveikį nei bet kurie kiti su produktyvumu susiję požymiai, palyginti su pienine galvijininkyste. Tai svarbu ne tik ūkininkui, bet ir siekiant užtikrinti Lietuvos tvarumą ir žaliojo kurso įgyvendinimą. Kaip pagerinti bandos reprodukciją mėsinių galvijų bandose? Apie tai kalbėta Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos (LŽŪKT) ir LSMU Gyvulininkystės instituto organizuotame nuotoliniame seminare „Inovatyvus reprodukcijos monitoringas mėsinės galvijininkystės ūkiuose“. 

Palyginus su pienine gyvulininkyste, mėsinėje genetinis progresas pakankamai lėtas. Kitų šalių ir Lietuvos ūkininkų patirtis rodo, kad netinkamas rujų nustatytas – viena pagrindinių problemų. Daugelis mėsinių galvijų augintojų sako: yra bulius bandoje, todėl viskas susitvarko. Deja, toli gražu taip nėra. Todėl labai svarbu laiku nustatyti rujas ir tikslingai sėklinti, kad per metus tikrai bandoje sulauktume veršelio. Laiku pastebėti rują naudojamos įvairios skaitmeninės sistemos. Žinoma, tai kainuoja, papildomas darbas, bet atsiperkantis, kaip teigė seminaro pranešėjai. 

Kuo svarbi mėsinė galvijininkystė Lietuvoje? 

Pasak dr. Rasos Nainienės, LSMU Gyvulininkystės instituto vyresn. mokslo darbuotojos, mėsiniai galvijai konvertuoja augalinius pašarus į aukštos mitybinės vertės mėsą, reikalingą žmonių mitybai.  Šių galvijų bandos dažniausiai išnaudoja tas žemes, kurios negali būti panaudojamos intensyviai pieninei gyvulininkystei ar augalininkystei. 

„Su mėsine galvijininkyste užtikrinamas šalies tvarumas. Juk jis vertinamas pagal tai, kiek šalis gali aprūpinti savo gyventojus maistu, darbu, nepriklausomai nuo kitų šalių. Grynaveislių mėsinių galvijų skaičius Lietuvoje padidėjo du kartus. Dabar jų auginama daugiau kaip 58 tūkst. ir per 20 skirtingų veislių. Galvijienos Lietuvoje tikrai užteks, todėl ir esant nepalankiai situacijai, vykstant kariniams konfliktams, galime išgyventi be importo. Tad ir žaliuoju kursu galime žengti darniai vystydami mėsinę galvijininkystę, išnaudodami jau turimus gyvūninius išteklius, didindami našumą bei efektyvumą“, – įsitikinusi dr. Rasa Nainienė.

Lietuvoje pastaruoju metu pastebimas mėsinių galvijų skaičiaus didėjimas (per 5 metus – 28 proc.). Per metus pagaminama apie 40 tūkst. t galvijienos, tad apsirūpinimas siekia 269 proc., o kiekvienas lietuvis jautienos per metus suvartoja tik 5 kg. Per metus Lietuva eksportuoja apie 60–70 proc. galvijienos.

 Daugiau skaitykite www.agroakademija,lt