LŽŪKT Inovacijų paramos tarnybos specialistas Justas Mingaila ir vyriausiasis miškininkystės specialistas Mindaugas Malaškevičius dalyvavo Europos miškininkystės konsultavimo organizacijų tinklo FOREXT (European Network of Forest Extension Organisation) dalykiniame susitikime, organizuotame Švedijoje. Kas šiuo metu svarbiausia Europos miškininkystės konsultantams?
FOREXT tinklą sudaro 21 organizacija iš 17 Europos šalių, susitikime dalyvavo 14-os institucijų atstovai. Pristatydami savo veiklos stiprybes, jie dažniausiai minėjo gerai išvystytą konsultavimo tinklą, patirtį valdant miško kenkėjų invazijas ir medžių ligų epidemijas, skaitmeninių platformų kūrimą ir pritaikymą, bendradarbiavimą vykdant mokslinę veiklą. Daugelis pabrėžė tarpusavio bendradarbiavimo svarbą įgyvendinant ES projektus.
Vieningai sutarta, kad reikalinga informacijos sklaidos tarp Europos miškininkystės konsultavimo organizacijų platforma. Taip pat minėta, kad FOREXT gali tapti didesnio tinklo dalimi – platforma apimtų miškininkystės ir žemės ūkio konsultavimą.
Miško pažeidimų tyrimų centre
Švedijoje yra 28 mln. hektarų miško (Lietuvoje – 2,2 mln.). Dominuoja spygliuočiai – pušys ir eglės sudaro po maždaug 40 %, minkštųjų lapuočių miškai – 10 %, pietinėje šalies dalyje yra šiek tiek kietųjų lapuočių.
Miškų nuosavybė pasiskirsčiusi kiek kitaip nei Lietuvoje: 50 % miškų priklauso privatiems savininkams, kurių yra apie 320000, 25 % – didesnėms miškininkystės įmonėms, 20 % valstybiniai ir 5 % – bažnyčiai ir bendruomenėms priklausantys miškai.
Miško pažeidimų centre vykdomi tyrimai, duomenų analizė, stebėsena ir mokymai. Labiausiai veikla orientuota į kenkėjų pažeidimų tyrimus, kurie pastaruoju metu labai aktualūs. Taip pat vertinami ligų, žvėrių, stichijų pažeidimai. Išvystytas stebėsenos tinklas. Centre dirba studentai, doktorantai.
Pristatytas miško pažeidimų centro sukurtas ir naudojamas miškų stebėsenos skaitmeninis įrankis „Skogsskada” – „Žala miškui”. Juo naudojantis galima nustatyti ir interaktyviame žemėlapyje pažymėti aptiktus medžių pažeidimus.
Daugiau dėmesio skirta pastaruoju metu Europos eglynus naikinančiam žievėgraužiui tipografui. Kalbėta apie šių vabalų invazijos rizikos faktorius, kurių svarbiausias – sausrų metu nusilpstantis eglių imunitetas, taip pat specifinis medžių skersmuo, labiausiai „patinkantis“ kenkėjams, ir aplinkos sąlygos.
Dalintasi praktiniais patarimais, kaip valdyti žievėgraužio invazijas, kokias miškotvarkos priemones naudoti tikslinga. Iš jų minėtinas pažeistos medienos išvežimas iš miško optimaliu laiku, kol vabalai dar neišsiritę. Švedijoje – apie gegužės pabaigą.
Hormoninių gaudyklių naudojimas Švedijoje apribotas, privatūs miškų savininkai nebegali nusipirkti preparatų gaudyklėms papildyti, nes hormonai privilioja vabalus į medyną iš aplinkinių teritorijų, o į gaudykles patenka ne visi privilioti kenkėjai.
Centro mokslininkai atrado būdą, tinkamą ankstyvos stadijos tipografo invazijoms nustatyti –židinių ieško specialiai dresuotais šunimis. Švedijoje šis būdas nepasiteisino, nes miškų savininkai pasirinko toliau ieškoti kenkėjų patys. Tokio šuns dresavimas kainuoja apie 6000 Eur.
Švedijos miškų agentūroje
Švedijoje miškininkystės konsultavimo pradžia laikomi 1905 metai. Konsultavimas miškininkystės klausimais labiau integruotas į FOKIS (Forestry Knowledge and Information Systems) – miškininkystės žinių ir informacijos sistemą.
Švedijoje konsultavimo paslaugomis naudojasi tik nedidelių miškų savininkai ir bendruomenės. Keičiasi konsultavimo pobūdis, viskas persikelia į elektroninę erdvę, numatomas neišvengiamas šios srities skaitmenizavimas ir techninės pagalbos poreikis.
Šalyje nukertama 94 % metinio medienos prieaugio, tai yra, kertama beveik tiek pat, kiek užauga. Palyginimui Europos vidurkis – 73 %, Lietuvos – 70 %.
Vienu iš tradicinio konsultavimo iššūkių laikomas klientų pasirinkimas kreiptis į privačias konsultuojančias įmones, didesnių miško savininkų savarankiškumas. Švedijoje yra trys pagrindinės miško savininkų asociacijos šiaurinėje, centrinėje ir pietinėje šalies dalyse. 55 % miškų ploto yra smulkių savininkų nuosavybė. Jie priklauso asociacijoms, valdančioms reikšmingą medienos pramonės dalį. Miško savininkų asociacijos savo nariams teikia visas reikalingas paslaugas: nuo planavimo ir konsultavimo iki miškotvarkos sutarčių.
Pristatyta Švedijoje sukurta ir naudojama miškininkystės platforma, kur miško savininkai gali pateikti informaciją apie planuojamus darbus: kirtimą, retinimą.
Naudingos diskusijos
Diskutuojant paaiškėjo, kad žievėgraužiai tipografai pažeidė eglynus visoje Europoje, išskyrus Suomiją ir Airiją. Čekijoje atliekami tyrimai vertinant medienos rinką. Preliminarūs rezultatai rodo, kad kenkėjų invazijos metu dėl kritusių žaliavos kainų gerėja situacija medienos pramonėje, ypač – baldų gamyboje, stalių darbų srityje.
Taip pat svarstyta, kuo atkurti išnykusius eglynus. Labiausiai kenkėjai paveikė grynus sodintus eglynus, vadinamąsias monokultūras. Dėl to tokių eglynų sodinimo praktika Europos miškuose nebetaikoma, atkuriami dažniausiai mišrūs, tikėtina, atsparesni medynai.
Vokietijoje sodinamos naujos, pramonėje dar nenaudojamos medžių rūšys, pavyzdžiui, įvairūs riešutmedžiai. Vokiečių teigimu, pramonė turi taikytis prie miškininkystės, o ne atvirkščiai. Taip pat Vokietijos miškininkai skundžiasi iškirtus eglynus kirtavietėse gausiai savaime želiančiais beržais.
Lietuvoje dėl išvystytos faneros gamybos žaliavinė beržo mediena brangesnė nei spygliuočių. Daugelyje Europos regionų beržo mediena naudojama tik malkoms dėl nepritaikytos pramonės ir taip švaistomas šis medienos išteklius.
Kalbėta apie suomių naudojamą interaktyvią miškininkystės platformą, kur miškų savininkai patys į informacinę sistemą gali įvesti duomenis apie savo mišką, taip palengvindami konsultantų darbą.
Diskutuojant paaiškėjo, kad Ispanijoje, Katalonijoje, siekiant išvengti miško gaisrų apleistose žemėse stengiamasi įveisti kuo daugiau miško, nes šalyje yra regionų, kuriuose ypač mažai gyventojų dėl jų masinio išsikraustymo gyventi į miestus.
Atliekamas pušyno atkūrimo bandymas
Lankytasi miške, kur bandymui atlikti 2016 m. po plyno kirtimo buvo aptvertas maždaug 1,5 ha kirtimo plotas ir jame 4 būdais atkurtas pušynas: sodinant įprastai, sodinant retai, sėjant ir paliekant atsisėti natūraliai. Geriausiai atsikūrė sodintas pušynas, nes atkūrimo metais buvo sausa ir sėklos nesudygo.
„Dalyvavimas FOREXT susitikimuose naudingas, nes kuriami ir palaikomi tarptautiniai ryšiai su panašaus pobūdžio įmonėmis visoje Europoje. FOREXT tinklą sudaro daugiausia įmonės, dirbančios miškininkystės ir žemės ūkio konsultavimo srityje, daugelis jų – viešosios, ne pelno siekiančios organizacijos. Tarptautinių ryšių stiprinimas gali padėti rasti prieigą prie globaliai vykstančių problemų sprendimo būdų, populiarinti įmonės pavadinimą ir per bendrus projektus pritraukti daugiau ES paramos lėšų. Įgyvendinus FOREXT idėją – sukurti dalijimosi miškininkystės konsultavimo duomenimis platformą, prasidėtų aukštesnio lygio, globalesnis bendravimas, dalinimasis patirtimi“, – sakė Inovacijų paramos tarnybos specialistas Justas Mingaila.
LŽŪKT informacija
Parengta pagal komandiruotės ataskaitą.
© 2024 LŽŪKT
Visos teisės saugomos
Šioje interneto svetainėje pateiktą tekstinę
ir grafinę informaciją, videomedžiagą
naudoti kituose kūriniuose, kopijuoti,
platinti ir atgaminti be išankstinio
VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo
tarnybos leidimo griežtai draudžiama.
Mūsų svetainė naudoja slapukus (angl. cookies). Šie slapukai naudojami statistikos ir rinkodaros tikslais.
Jei Jūs sutinkate, kad šiems tikslams būtų naudojami slapukai, spauskite „Sutinku“ ir toliau naudokitės svetaine.
Kad veiktų užklausos forma, naudojame sistemą „Google ReCaptcha“, kuri padeda atskirti jus nuo interneto robotų, kurie siunčia brukalus (angl. spam) ir panašaus tipo informaciją.
Taigi, kad šios užklausos forma užtikrintai veiktų, jūs turite pažymėti „Sutinku su našumo slapukais“.
Jūs galite pasirinkti, kuriuos slapukus leidžiate naudoti.
Plačiau apie slapukų ir privatumo politiką.
Funkciniai slapukai (būtini)Šie slapukai yra būtini, kad veiktų svetainė, ir negali būti išjungti. Šie slapukai nesaugo jokių duomenų, pagal kuriuos būtų galima jus asmeniškai atpažinti, ir yra ištrinami išėjus iš svetainės. |
|
Našumo slapukaiŠie slapukai leidžia apskaičiuoti, kaip dažnai lankomasi svetainėje, ir nustatyti duomenų srauto šaltinius – tik turėdami tokią informaciją galėsime patobulinti svetainės veikimą. Jie padeda mums atskirti, kurie puslapiai yra populiariausi, ir matyti, kaip vartotojai naudojasi svetaine. Tam mes naudojamės „Google Analytics“ statistikos sistema. Surinktos informacijos neplatiname. Surinkta informacija yra visiškai anonimiška ir tiesiogiai jūsų neidentifikuoja. |
|
Reklaminiai slapukaiŠie slapukai yra naudojami trečiųjų šalių, kad būtų galima pateikti reklamą, atitinkančią jūsų poreikius. Mes naudojame slapukus, kurie padeda rinkti informaciją apie jūsų veiksmus internete ir leidžia sužinoti, kuo jūs domitės, taigi galime pateikti tik Jus dominančią reklamą. Jeigu nesutinkate, kad jums rodytume reklamą, palikite šį langelį nepažymėtą. |