Naujienos

Dirvožemio tyrimai per pastaruosius penkerius metus tarp ūkininkų populiarėja. Tai lėmė vis profesionalesnės, tikslesnės ir skaitmenizuotos paslaugos. Ūkininkai, tirdami dirvožemį, mato didelį ekonominį naudingumą, todėl vis dažniau pasiryžta išsitirti ne tik nuosavus  ir nuomojamus laukus. Svarbiausias aspektas tiriant dirvožemį – teisingas ėminių paėmimas lauke. Netiksliai, ne pagal mokslininkų ar specialistų rekomendacijas paimti ėminiai gali būti visai nevertingi arba net žalingi. Į ką vertėtų atkreipti dėmesį?

Svarbu laikytis mokslininkų rekomendacijų

Dirvožemio ėminiai paimti nežinant, nesilaikant mokslininkų ar specialistų rekomendacijų, dažniausiai būna netikslūs, o tokių tyrimų rezultatai tikrai neatneš norimos naudos ūkiui.

Dirvožemio granuliometrinė sudėtis

Lietuvos dirvožemio granuliometrinė sudėtis yra įvairi. Net ir vieno lauko skirtingose jo vietose dažnai ji būna kitokia, todėl dirvožemio ėminį reikia formuoti nemaišant skirtingos granuliometrinės sudėties, pvz. priesmėlio su moliu. Jeigu bus paimtas bendras ėminys iš molio ir priesmėlio, tyrimas tikslių rezultatų neparodys.

Kad būtų galima ėminius paimti pagal tiriamuose plotuose vyraujančią granuliometrinę sudėtį, galima naudoti Lietuvos dirvožemio granuliometrinės sudėties skaitmeninį sluoksnį, specialią įrangą, kuri nustato granuliometrinę dirvožemio sudėtį.  Jei nėra galimybių pasinaudoti šiais įrankiais ir norint pačiam paimti dirvožemio ėminį, galima apytiksliai nustatyti granuliometrinę sudėtį vizualiai. Žinoma, šis būdas yra mažiausiai patikimas, bet vis tiek geriau, nei dirvožemio ėminius paimti visiškai nesivadovaujant dirvožemio granuliometrine sudėtimi.

Tęsinys www.agroakademija.lt