Naujienos

Koks žieminių pasėlių gyvybingumas? Kokios praėjusio rudens ir žiemos pamokos, turinčios įtakos pavasario darbams? Į šiuos ir kitus aktualius klausimus atsakyta LŽŪKT organizuotame seminare. 

Seminarą pradėjęs LŽŪKT Plėtros padalinio vadovas Rimtautas Petraitis priminė, kad rajonų biurų konsultantai pasėlių stebėjimus atlieka jau 15 metų. Šį pavasarį jie jau įvertino pasėlių gyvybingumą visoje Lietuvoje ir pradeda augalų ligų bei kenkėjų monitoringą. Rimtautas Petraitis akcentavo, kad stebėjimų duomenys ir visos rekomendacijos augalų vegetacijos metu bus skelbiamos sistemoje IKMIS. Kvietė registruotis ir stebėti situaciją. Taip pat akcentavo, kad svarbu taikyti integruotas augalų apsaugos priemones.

Apie bendrą žieminių pasėlių situaciją iš 160 skirtingų pasėlių kalbėjusi LŽŪKT vyresnioji augalininkystės specialistė Giedrė Masliukovienė sakė, kad prasčiau peržiemojo tie žieminių kviečių pasėliai, kurių sėja buvo paankstinta. Mažiausiai išretėjo Skagen veislės žieminiai kviečiai. Akcentuota, kad visus stebimus žieminius kiečius pažeidė lapų septeoriozė ir pavasarinis pelėsis. Dėl pastarojo labai naudinga pasėlius nuakėti. Tai paskatintų augalų atsigavimą. Giedrė Masliukovienė minėjo problemą –  akėtėlės šį pavasarį tokios populiarios, kad jų neįmanoma gauti. 

Apibendrindama žieminių rapsų situaciją, specialistė sakė, kad visi 80 stebimų pasėlių peržiemojo, kuo mažiau iš rudens augalų buvo kv. m, tuo mažiau jie išretėjo.

Šalčininkų r. biuro konsultanto E. Lukoševičius pastebėjimai

Nors žieminiai kviečiai puikiai peržiemojo, smarkiai išplitęs pavasarinis pelėsis. Rajone daug ekologinių ūkių, todėl turi aketėles, tai nuakėti problemų nebuvo.

Augalai pasikrūmiję, matosi šaknelių. Kur praretėję, sprendžiama, ką daryti. Jei kvadratiniame metre 100 augalų – jau riba, reikia sėti vasarinius augalus.

Anot konsultanto, kvietrugiai rajone atrodo prastai. Labai daug įtakos turėjo sėjos terminai. Pasėti anksčiau labiau praretėję.

Konsultantas akcentavo, kad rajono ūkių problema – žemės dirbimas. Pakasinėjus dirvą, atsiverčia šiaudų. Kol augalų šaknys nepasiekė jų, tai viskas gerai, bet pasiekę patirs stresą.

Septoriozės jau yra ir ant žalių lapų, todėl reikia stebėti, kad liga neišplistų.

Konsultantas minėjo, kad žieminiams javams svarbiausias krūmijimasis. Būna atvejų, kai ūkininkai panaudoja jį skatinančias priemones ir daro klaidą papildomai „nepamaitinę“ maisto medžiagomis.

Raseinių r. biuro konsultantės J. Jonikaitės pastebėjimai 

Ūkininkų klaidos – ne visi laikėsi ėjos terminų, sėta į šlapią ar suspaustą dirvožemį, netinkamu laiku panaudoti augimo reguliatoriai, per tankus pasėlis ir kt. Problema ir netinkama sėjomaina. Pasak konsultantės, tai lėmė pelėsio plitimą.

Akcentuota, kad kai kur ūkininkai sėja į mažo našumo dirvožemį. Augalai čia mažai įsikrūmiję, silpna šaknų sistema. Jurgita Jonikaitė patarė pirmiausia sutvarkyti tokių laukų dirvožemį, o ne tręšiant azotinėmis trąšomis stengtis gauti didesnį derlių.

Kalbėdama apie žieminius rapsus, konsultantė akcentavo, kad tankūs pasėliai – dažno ūkininko problema. Pirmiausiai reikėtų mažinti augalų skaičių, tada jie patys daugiau šakosis. Konsultantė akcentavo, kad azotas turi būti subalansuotas su kitomis maisto medžiagomis. Rapsams labai reikalinga siera.

Širvintų r. biuro konsultantės J. O. Gečienės pastebėjimai 

Pasak konsultantės, gausi žalia masė sąlygoja gausesnį ligų pasireiškimą. Pasėliai gerokai praretinti. Kol kas paradui vadovauja orai. Gerai, kad į laukus grįžta akėčios, tik skubėti į dirvą dar nereikėtų.

Konsultantė akcentavo posėlio naudą, kvietė sėti kuo daugiau sideralinių augalų mišinių, nes jie labai naudingi dirvai. Kuo daugiau šaknų masės užaugins posėliai, tuo daugiau organikos bus dirvoje.

Atsakydama į klausimą dėl KAS naudojimo, konsultantė sakė, kad agronomija nėra tik matematika, todėl svarbūs niuansai. „Nereikia KAS naudojimo paankstinti, jei yra +8 C^o , jau pradeda garuoti. Jei šilta, reikia naudoti azoto stabilizatorių. Svarbu ir tai, kiek azoto yra dirvoje. Didesnis KAS normos duodamos, kai nėra mažų lapelių, nes juos nudegina“.

Joniškio r. biuro konsultantės R. Balsytės pastebėjimai 

Konsultantė dalinosi įžvalgomis apie tai, kad žieminių rapsų nereikia sėti po juodojo pūdymo, nes juose būna daug pilkojo puvinio grybo.

Rima Balsytė sakė, kad šiuo metu žemė dar neįšilusi, todėl galima sėti tik avižas. Pupoms žemė per vėsi.

Ji kvietė sekti situaciją sistemoje IKMIS.

LAMMC LŽI Augalų patologijos ir apsaugos skyrius vedėjos dr. R. Semaškienės pastebėjimai 

Dr. Roma Semaškienė iškėlė klausimą – ar prognozuoti paprasta? Pasak jos, daug lemia ne tik žmogaus veikla, bet ir gamta. Labai svarbu, kokias sėklas sėsime. Jos turi būti išvalytos, patikrintas daigumas, išbeicuotos. Mokslininkė akcentavo, kad sėklų daigumą reikia išsitirti daug anksčiau nei planuojama sėti, nes tai užtrunka.

Ji taip pat akcentavo sėjos optimalaus laiko, optimalaus tankio, sėklos beicavimo, dirvos akėjimo, integruotos augalų apsaugos svarbą.

Seminaro įrašas