Naujienos

Europos Sąjungos šalyse, siekiant sėkmingo bendrosios žemės ūkio politikos įgyvendinimo, nuolat stebima žemės ūkio subjektų ekonominė ir finansinė būklė. Šiam tikslui įgyvendinti sukurtas Ūkio apskaitos duomenų tinklas (ŪADT) – ES šalyse unifikuota informacinė sistema, kurioje pateikiama objektyvi ir visapusiška informacija apie įvairių kategorijų ūkio subjektų pajamas, jų ūkinę veiklą.

ŪADT yra pagrindinis duomenų apie pajamų lygį ūkiuose ir valdymo sprendimų žemės ūkio sektoriuje efektyvumą šaltinis. Analizuojant Lietuvos žemės ūkio produkcijos gamintojų, įtrauktų į ŪADT, veiklos apskaitos rezultatų analizės duomenis, galima palyginti įvairių ūkių grupių veiklos gamybinius ir finansinius rezultatus, numatyti plėtros tendencijas, priimti atitinkamus žemės ūkio politikos sprendimus.

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Klaipėdos r. biure, 2018 m. į ŪADT pateko 23 ūkininkų ūkiai, kurių duomenys buvo pateikti Lietuvos agrarinės ekonomikos institutui tolimesniam grupavimui ir analizavimui. Didžioji dalis ūkių duomenis teikia ne vienerius metus.

Augalų derlingumas

Klaipėdos r. vyrauja mišrūs ūkiai. Didžiausias valdomos žemės plotas – 860,29 ha, o mažiausias – 11,57 hektaro. Vidutinis respondentinių ūkių valdomas žemės plotas nežymiai didėjo: 2016 m. vidurkis – 133,84 ha, 2017 m. – 134,25 ha, 2018 m. – 140,53 hektaro. Didžiausias valdomos žemės plotas 2016 m. – 789,83 ha, o 2018 m. to paties ūkio jau 860,29 ha (didėjo 8,93 proc.). Mažiausias 2016 m., 2017 m. ir 2018 m. vidutinis respondentinių ūkių dydis išlieka nepakitęs – 11,57 hektaro. Pastebima, kad didėja tų ūkių plotai, kurie valdo daugiau hektarų.

Kaip ir kasmet, 2018 m. ūkininkai daugiausia augino kviečių, miežių, kvietrugių, rugių, rapsų, avižų, žirnių. Atlikus analizę, gauti vidutiniai Klaipėdos r. derlingumo duomenys, kurie lentelėje palyginti su vidutiniais 2016–2018 m. derlingumo duomenimis. Kai kurių augalų derlingumo palyginimas pateiktas 1 lentelėje.

1 lentelė. Augintų pagrindinių žemės ūkio augalų vidutinis derlingumas, t/ha

Apžvelgę 1 lentelės duomenis, matome, kad 2018 m., palyginti su 2016 m. ir 2017 m., beveik visų apžvelgiamų žemės ūkio augalų derlingumas mažėjo. Tam įtakos turėjo nepalankios gamtinės sąlygos.

Gyvulininkystė apžvalga

Iš apklausoje dalyvavusių  ūkių 9 laikė melžiamų karvių. Pastaraisiais metais vidutinis primilžis iš vienos karvės siekė 5,44 t per metus. Trijų paskutinių metų istorija pateikta 2 lentelėje.

2 lentelė. Vidutinis Klaipėdos r. respondentinių ūkių melžiamų karvių produktyvumas, t

Lygindami 2016 m. ir 2017 m. duomenis su 2018 m. duomenimis, matome, kad  primelžto pieno kiekis iš karvės didėjo. Daugiau dėmesio ūkininkai skyrė selekcijai, naudodamiesi paramomis įsigijo pažangesnės technikos kokybiškiems pašarams ruošti ir, žinoma, tai turėjo įtakos produktyvumui.

Veiklos efektyvumo rodikliai

3 lentelė. Veiklos efektyvumo rodikliai

Atliekant ūkio pelningumo analizę, skaičiuojamas grynasis pelningumas. Šis rodiklis pinigine išraiška rodo, kiek 1 pardavimų eurui tenka grynojo pelno. Kuo pelningumas didesnis, tuo ūkio veikla valdoma geriau. Pelningumo mažėjimui 2018 m. įtakos turėjo pakilusios trąšų, kuro, pašarų ir kitų ūkio reikmėms reikalingų medžiagų kainos ir kritusios žemės ūkio produkcijos supirkimo kainos.

Grynojo pelningumo rodiklis (be dotacijų, susijusių su pajamomis) rodo, kiek grynojo pelno (be dotacijų, susijusių su pajamomis) uždirbo 1 pardavimo pajamų euras, t. y. rodiklis rodo ūkio priklausomybę nuo tiesioginių išmokų ir gebėjimą uždirbti pelno tiesiogiai iš vykdomos veiklos (be paramos). 2016 m. ir 2018 m. yra žema rodiklio reikšmė (nuostoliai). Tai rodo, kad ūkiai priklausomi nuo paramos, veiklą vykdė neefektyviai ar net nuostolingai ir  be dotacijų, susijusių su pajamomis, jos vykdyti negalėtų.

Kintamųjų  sąnaudų dalies bendrojoje produkcijoje rodiklis rodo, kiek ūkis patiria kintamųjų sąnaudų bendrajai produkcijai pagaminti. Pagal 3 lentelėje pateiktus duomenis, matome, kad Klaipėdos r. 2018 m. kintamųjų sąnaudų dalis bendrojoje produkcijoje, palyginti su 2017 m., padidėjo. Tai reiškia, kad ūkiai patyrė daugiau gamybinių sąnaudų bendrajai produkcijai pagaminti nei sukūrė bendrosios produkcijos. Tai reiškia, kad ūkių išlaidos viršijo produkcijos vertę – veikla buvo nuostolinga. Ūkiams būtina analizuoti susidariusių kintamųjų sąnaudų priežastis, ieškoti galimybių jas mažinti.

Pastoviųjų sąnaudų dalies bendrojoje produkcijoje rodiklis rodo, kiek ūkis patiria pastoviųjų sąnaudų bendrajai produkcijai pagaminti. Pastoviąsias sąnaudas sudaro ilgalaikio turto nusidėvėjimas ir administracinės sąnaudos. Pagal 3 lentelėje pateiktus duomenis matome, kad Klaipėdos r. 2018 m. pastoviosios produkcijos sąnaudos bendrajai produkcijai pagaminti, palyginti su 2017 m., padidėjo 10,81 procento.

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Klaipėdos r. biuro ekonomikos konsultantė Salomėja Judickienė

www.agroakademija.lt rekomenduoja pažiūrėti

ŪADT – tvariam Europos žemės ūkio ir kaimo vietovių vystymuisi